Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. „Taigi, jeigu žaislą perkame tradicinėje parduotuvėje, jis patenka į nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą, tačiau, jeigu tą patį žaislą perkame internetinėje parduotuvėje, vartotojas gali jį grąžinti“, – aiškina specialistė.

Pasak LRT RADIJO bendradarbės Švedijoje Vaidos Meidutės-Strazdauskienės, panašios taisyklės galioja ir Švedijoje, tačiau ten daugiau teisių pirkėjams suteikia patys pardavėjai. Neretai, tvirtina V. Meidutė-Strazdauskienė, parduotuvės konkuruoja tarpusavyje, kuri suteiks daugiau patogumų klientams.

Prieš perkant dovaną siūlo pasitikslinti dėl jos grąžinimo

Anot Z. Čeponytės, keisti galima beveik bet kokią prekę, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kur ji pirkta. Jeigu daiktas perkamas tradicinėje parduotuvėje, vartotojai turi daugiau apribojimų, norint keisti ir grąžinti kokybiškas prekes.

„Jeigu daiktas perkamas internetu, vartotojai turi daugiau galimybių grąžinti prekes, nes apribojimai gerokai mažesni. Vartotojai, pirkdami internetinėje parduotuvėje, tiesiog neturi galimybės daikto apžiūrėti, jo pasimatuoti ir t. t. Dėl to jiems suteikta daugiau teisių“, – nurodo Z. Čeponytė.

Specialistė primena – jei prekė įsigyta tradicinėje parduotuvėje ir yra kokybiška, ją galima grąžinti per 14 dienų nuo pirkimo datos. „Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad yra gana didelis sąrašas prekių, kurios nekeičiamos ir negrąžinamos arba, kaip teisės aktai sako, keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjo sutikimu“, – akcentuoja Z. Čeponytė.

Jos aiškinimu, tokių prekių sąrašas gana ilgas, tačiau, praėjus šventėms, svarbu žinoti, kad į šį sąrašą patenka ir elektronikos prietaisai, žaislai ir stalo žaidimai.

„Tai galioja, jei prekė perkama tradicinė parduotuvėje. Jeigu ją vis dėlto perkame internetu, prekę galima grąžinti per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos. Taigi, jeigu žaislą perkame tradicinėje parduotuvėje, jis patenka į nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą, tačiau, jeigu tą patį žaislą perkame internetinėje parduotuvėje, vartotojas gali jį grąžinti“, – pabrėžia Z. Čeponytė.

Ji akcentuoja – šios taisyklės galioja, jei norima grąžinti kokybiškus daiktus. Jei daiktas nekokybiškas, jam gali būti taikoma komercinė ar teisinė garantijos. „Nekokybišką prekę vartotojai gali grąžinti per dvejus metus“, – sako Z. Čeponytė ir priduria, kad net grąžinant daiktą po dvejų metų būtinas pirkimo čekis ar kitas dokumentas, įrodantis, kada ir kur daiktas buvo pirktas.

„Tai gali būti pirkimo čekis, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės banko išrašas. Šiuo atveju yra nemažai dokumentų, kuriais vartotojai galėtų įrodyti, kad jis pirko prekę būtent toje parduotuvėje“, – sako Z. Čeponytė.

Jos nuomone, dovanojant dovaną, naudinga prie jos pridėti būtent tokį dokumentą, tačiau svarbu prieš tai pasitikslinti, ar prekė iš viso gali būti pakeista arba grąžinta. Specialistė siūlo, kad to galima tiesiog paklausti pardavėjų.

Ar prekę galima gražinti, Švedijoje nusprendžia pati parduotuvė

Anot LRT RADIJO bendradarbės Švedijoje V. Meidutės-Strazdauskienės, Švedijoje pasinaudoti galimybe grąžinti dovanas yra įprasta, todėl, pakuodami dovanas, žmonės neretai kartu prideda ir dovanos pirkimo čekį.

„Dovanos kvitas paprastai būna labai gražiai įpakuojamas į pačią dovaną. Tai rodo, kad jie visiškai laisvai gali pakeisti ar grąžinti dovaną. Kiek tai populiaru? Negirdėjau tarp švedų tokių pamąstymų, kad galbūt tai nepatogu daryti, nes tai – dovana. Tokių minčių mažai“, – teigia V. Meidutė-Strazdauskienė.

Jos pastebėjimu, švedai dovanas linkę grąžinti ne tik tuomet, kai, pavyzdžiui, netinka padovanoto drabužio dydis. Dovanos grąžinamos ir dėl to, kad nepatiko spalva ar gautą daiktą žmogus nori iškeisti į visai kitą.

Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, švedai neretai daiktus perka jau galvodami apie tai, kad juos gali tekti grąžinti. „Pavyzdžiui, atėjus į parduotuvę su dviem mažamečiais, mažai kas matuoja drabužius tiems vaikams. Tai užtruktų per daug laiko. Žmonės tiesiog prisideda pilną krepšį ar vežimėlį tų drabužių ir keliauja namo, kur ramiai juos pamatuoja, pažiūri, įvertina. Jeigu reikia, jeigu kažkas netiko, tuos daiktus grąžina arba keičia“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Jos teigimu, su dideliais sunkumais, norint grąžinti nepatikusias dovanas ar pirkinius, švedai taip pat nesusiduria, nes teisę grąžinti arba keisti prekes numato ne įstatymas, o pačios parduotuvės. „Paprastai jos konkuruoja viena su kita, nori pasiūlyti kur kas geresnes pirkimo sąlygas savo pirkėjams. Būtent parduotuvės sprendžia, ar siūlyti 14 dienų grąžinimo garantiją, ar 30 dienų“, – tvirtina V. Meidutė-Strazdauskienė.

Ji atkreipia dėmesį – perkant parduotuvėje, kai turi galimybę apžiūrėti, pamatyti, pasimatuoti prekę, tenka pasitikslinti, kokios daiktų grąžinimo sąlygos galioja būtent toje parduotuvėje.