- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai nemano, kad greitu metu gyvensime geriau. Esą koją pastorinti piniginę kiš gyventojų turimos paskolos ir kylantis EURIBOR, o paslaugų kainos atvirkščiai – nemažės, o tik dar labiau kils. Apie tai pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kiek tai argumentuoti pasakymai, o ne iš piršto laužti pamąstymai?
– Manau, šiais metais būtų gana sunku tikėtis, kad perkamoji galia didės. Viena vertus, žiūrint į infliacijos rodiklius euro zonoje ir Lietuvoje, aišku, kad infliacija lėtės. Kylant įtampai finansų rinkose, nukrito naftos, metalų, žaliavų kainos, manau, gerų naujienų artimiausiu metu nematysime, nes tai iš esmės darbo rinkos dedamoji. Kadangi praeitais metais atlyginimai gana stipriai kilo, darbuotojai spaudžia įmones tiek Lietuvoje, tiek Europoje kelti atlyginimus, įmonės tai daro, nes kol kas ekonomika gana stipri. Tikėtina, šiais metais matysime tolesnį labai spartų paslaugų kainų augimą. Sutikčiau, kad atlyginamai dar turėtų kilti bent šių metų pirmąjį pusmetį, kol algų krizė neatėjo, bet paslaugų infliacijos augimas lems, kad perkamoji galia išliks gana žemo lygio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Minėjote, kad pramonėje įtempta situacija.
– Taip. Pramonės rodikliai Lietuvoje aiškiai rodo, kad Europos rinkose matome gana silpną paklausą. Vasario mėnesį pramonės nuosmukis šiek tiek nukrito, bet tik dėl to, nes dalis energijai imlių sektorių, tokių kaip chemikalai, popierius, po truputėlį gerina ir atnaujina gamybą, nes nukrito energetikos kainos. Atskiruose sektoriuose, pvz., medienos ir baldų pramonėje, kur vasarį gamyba krito praktiškai penktadaliu, ir metalo gamybos pramonėje, kur vasarį nukrito 30 proc., akivaizdu, kad mūsų eksportuojantys sektoriai, kurie gamina ne pirmo būtinumo prekes, susidurs su paklausos kritimu. Paklausa – žema, ypač Skandinavijoje, nes pasibaigė nekilnojamojo turto bumas, atitinkamai tai labai pakenkė bendram vartojimui.
– Kiek EURIBOR dalyvauja čia ir kiek jis yra svarbus, kalbant apie mūsų perkamąją galią būtent šiais metais?
– Labai stipriai, nes Lietuvoje beveik 90 proc. visų paskolų išduota kintamomis palūkanomis. Kadangi Europos Centrinis Bankas šiais metais radikaliai kelia palūkanas, tikėtina, kad jos liks aukšto lygio ir, prasidėjus krizei, EURIBOR turi visiškai tiesioginį poveikį gyventojų perkamajai galiai. Lietuva yra viena iš tų euro zonos šalių, kuriai palūkanų dydis yra labai jautrus. Praeitais metais daugiau nei 80 proc. visų paskolų Lietuvoje buvo išduota su kintamomis palūkanomis. Kintamos palūkanos žemos, kai bazinės palūkanos žemos, tada viskas gerai, bet jei kyla bazinės palūkanos, automatiškai kyla visos palūkanos įmonėms ir gyventojams. Tai riboja įmonių galimybes investuoti, žmonių galimybes pirkti prekes ir paslaugas. Tai realiai matoma mažmeninės prekybos statistikoje Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...