- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maistas prekybos centruose toliau brangsta. Vien per spalio mėnesį pigiausių produktų krepšelis pabrango beveik 1 proc. Pernai spalį už tuos pačius maisto produktus mokėjome 30 proc. mažiau. Tiesa, yra ir džiugi žinia – tarp didžiųjų prekybos tinklų prasideda konkurencinė kova. Mūšį dėl pirkėjų išjudino ir augančios maisto kainos, ir mažėjanti lietuvių perkamoji galia. Ką duos ši kova dėl pirkėjų ir kada maistas nustos brangti, LNK reportaže buvo kalbamasi su kainų palyginimo platformos pricer.lt įkūrėju Arūnu Vizicku.
– Kokie maisto produktai brangsta toliau?
– Beveik visi. Iš 52 stebimų produktų 48 brango gana ženkliai, pavyzdžiui, kava, grietinė, duona. Tikriausiai būtų sunku išvardinti viską. Lengviau pasakyti, kas nebrango. Labai neženkliai brango pigusis šokoladas, atpigo pigioji arbata.
– Ar yra objektyvių priežasčių toliau didinti maisto produktų kainas?
– Manau, kad pagrindinė priežastis – energetika, kuri niekaip iki šiol neišsisprendė. Taip pat dujų tiekimo problematika. Šios problemos neišsprendę negalime kalbėti apie pigimą ar stabilizavimąsi.
Turbūt pabaiga ateis tada, kai mes nebegalėsime įpirkti. Prie šios pabaigos mes nuosekliai artėjame.
– Kiek maistas gali brangti? Kur yra pabaiga?
– Turbūt pabaiga ateis tada, kai mes nebegalėsime įpirkti. Prie šios pabaigos mes nuosekliai artėjame. Kainos jau gąsdina. Praeitais metais būtinąjį maisto prekių krepšelį mes galėjome nusipirkti aštuoniolika eurų pigiau. Prie viso to prisidėjo komunalinių mokesčių augimas, šildymas, brangstančios būstų paskolų išlaidos. Prekybininkai jau ne be reikalo pradeda kalbėti, kad senka perkamoji galia. Kai kurie net pradėjo konkuruoti.
– Kaip pastebima, kokių produktų lietuviai pradeda atsisakinėti?
– Manau, kad dabar vyksta tam tikra migracija iš brangaus prekinio ženklo į pigesnį. Taip pat vyksta migracija tarp produktų pakaitalų. Pavyzdžiui, jeigu kiauliena yra pabrangusi ar jai nėra akcijų, žmonės perka vištieną. Tikriausiai atsisakoma ir desertų, galbūt pradedama atsisakinėti kulinarijos produktų, daugiau gaminama namuose. Tai kol kas neįgavę aiškios tendencijos. Ilgainiui matysime, kad žmonėms bus labai aktualios akcijos bei žmonės pirks pigiausius produktus kategorijose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar ta kova nebus tik akių dūmimas? Kažkam kainas šiek tiek sumažins, bet gal atsigriebs su kitais produktais?
– Manau, kad tame yra tiesos. Su tam tikrais produktais pakviečiama į parduotuvę ir tikimasi, kad žmonės likusį krepšelį surinks pilna kaina. Tačiau žinoma ir kita elgsena, kai žmonės pamato, kad krepšelio suma yra didesnė nei planavo ir kai ko atsisako.
– Kuo prekybos centrų kova dėl pirkėjų pasireiškia ir ar ji gali būti naudinga pirkėjui?
– Pavyzdžiui, „Lidl“ sureagavo į „Maximos“ pirmavimą ir sumažino krepšelio kainą septyniais eurais. Atotrūkis tarp šių dviejų prekybos tinklų labai reikšmingas palyginus su likusiais, link dešimties eurų, kas yra pakankamai reikšminga suma. Tai yra požymis, kad tikrai reaguoja. Likę prekybininkai kol kas žaidžia žaidimą, tačiau, manau, ilgainiui pamatę, kad pas juos prekės neperkamos, nurašymai didėja, reaguos ne tik mažindami prekių kiekį lentynose, bet ir mažindami kainas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...