Tiksliau nei energetikos ministras ko gero niekas elektros kainų ir neapibūdintų.
„Šiandien kainos yra labai aukštos. Aš dar turiu vilties, kad kainos šiek tiek mažės“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
O buvo laikai, kai Lietuvai ir visam regionui su elektra ir energetikos nepriklausomybe padėti siūlėsi japonai.
2011-aisiais Lietuva atsirinko „Hitachi“ kaip Visagino atominės elektrinės investuotojus. Ji turėjo būti pastatyta 2020-aisiais.
„Reaktoriai pastaraisiais metais buvo nuolat tobulinami dėl saugumo, jie atitinka aukščiausius saugos standartus ir yra patobulinti atsižvelgiant į įgytą patirtį po žemės drebėjimo ir cunamio Fukušimoje“, – teigė „Hitachi“ prezidentas Hiroaki Nakanishi.
Japonai ne kartą skraidė pirmyn ir atgal. Tuometis premjeras Andrius Kubilius skrido pas juos visur lydimas aplodismentų. 2012-ųjų kovą baigtos Lietuvos ir „Hitachi“ derybos dėl koncesijos sutarties. Planuota, kad 38 proc. akcijų priklausys Lietuvai, 20 proc. – strateginiam investuotojui, likusius per 40 proc. turėjo dalintis latviai su estais.
A. Kubilius sakė, kad Visagino atominė suteiks ne tik nepriklausomybę, „bet ir leis turėti žemiausias elektros kainas, lyginant su visais kitais galimais elektros energijos šaltiniais“. Šiandien įvardija ir dar vieną galėjusį būti privalumą: „Nebūtų tokiu atveju pastatyta Astravo elektrinė“, – tvirtino A. Kubilius.
H. Nakanashi ir A. Kubilius 2011 m. / T. Lukšio / BNS nuotr.
Tuometė energetikos ministerija prognozavo, kad Visagino elektros savikaina bus 7–10 lito centų, o vartotojams – apie 20 lito ct/kWh. Tai būtų apie 6 euro ct/kWh vietoje dabar gyventojų mokamų 20–30 euro ct/kWh.
Bet ekspertai tada kalbėjo, kad tokie skaičiavimai pernelyg ankstyvi, nes niekas negali pasakyti, kaip bus po dešimties metų.
„Tikrai manau, kad kaina santykinai būtų žemesnė, tik negalėčiau pasakyti, kokia. Niekas neprognozavo, kad geopolitinė situacija tokia bus pasaulyje“, – dėstė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Japonai dažnai važinėdavo ir į patį Visaginą, domėdavosi saugumu, sveikatos apsauga. Visaginas vadintas išskirtiniu miestu pasaulyje – paprastai gyventojai priešinasi tokioms statyboms, bet net 80 proc. visaginiečių jėgainės norėjo.
„Darbo vietų atsiras, žmonės viltį pagaliau turės“, – manė tada kalbinta moteris.
Vis dėlto ateitį nuspėjo ši ponia.
„Aš manyčiau, kad jos (Visagino elektrinės – red. past.) nebebus, todėl, kad pas mus viską meluoja ir abejoju, kad Lietuva turi tiek pinigų, kad būtų atominė elektrinė“, – kalbėjo Visagino gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
2012-ųjų liepą, dar prie pačių konservatorių valdžios, Seimas nusprendė paskelbti referendumą ir atsiklausti žmonių, ar jėgainės reikia.
„Mūsų dauguma buvo labai trapi – galbūt vieno balso persvara. Pas mus irgi buvo keletas parlamentarų, kurie pasisakė prieš branduolinę energetiką“, – prisiminė A. Kubilius.
Referendume 63 proc. pasisakė prieš.
„Daugelis kalbėjo apie tai, kad atominės elektrinės yra nesaugios. Įtikinti žmones buvo nelengva ir nepavyko to padaryti“, – pridėjo A. Kubilius.
Tada į valdžią atėjo prieš atominę elektrinę agitavę socialdemokratai. Pas tuometį premjerą A. Butkevičių japonai dar irgi atvažiuodavo. Nors referendumas įvykęs, premjeras dviprasmiškų minčių dar turėjo, yra kalbėjęs ir apie antrą referendumą.
„Jeigu būtų įgyvendinamas projektas, tai jo kaina sumažėtų nebe keletu milijonų, bet jau daugiau kaip milijardu litų. Visuomenėje apie tai reikia aiškinti, kalbėti“, – tuo metu spaudos konferencijoje dėstė A. Butkevičius.
Bet galiausiai japonai išvažiavo jau visam laikui.
Tai yra vienas iš tų hibridinių Kremliaus karų, kurių Lietuva yra patyrusi ne vieną. Mes jį pralaimėjome.
„Jie aiškiai pasakė – „aš manau, kad mūsų pokalbiai yra tik laiko švaistymas, jūs esate politikas ir turėsite visus referendumo reikalavimus įgyvendinti“. Paskui jie patys atsitraukė“, – prisiminė A. Butkevičius.
Kodėl vizitai, pareiškimai ir sutarčių pasirašinėjimai galiausiai pasirodė tik buvęs tuščias oro virpinimas? A. Kubilius atsako – Kremlius. Jam reikėjo Astravo atominės.
„Taip, deja, tai yra vienas iš tų hibridinių Kremliaus karų, kurių Lietuva yra patyrusi ne vieną. Tai yra vienas iš tų, kurį mes, liaudiškai tariant, pralaimėjome“, – teigė A. Kubilius.
A. Butkevičius teigė, kad Kremliaus spaudimo asmeniškai nejuto.
O dabartinis energetikos ministras sako – šviesos kainų tunelio gale – nematyti.
„Drastiškų šuolių nesitikiu, bet tikėtis, kad elektra drastiškai pigs, tikrai neverta. Juo labiau, kai matome, kad Rusijai užsukinėjant dujas, jų kaina kyla, o iš dujų nemažai gaminama ir elektros“, – teigė jis.
