„Deja, bet preliminarus susitarimas dėl privalomo gražinimo kas aštuonias savaites neatitinka nei Lietuvos, nei artimiausių kaimynių, nei visos Europos interesų“, – BNS atsiųstame komentare sakė susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Europos Parlamentas ir ES pirmininkaujanti Suomija ketvirtadienį sutarė vadinamuoju Mobilumo paketu įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikai turėtų grįžti mažiausiai kas aštuonias savaites.

Šį susitarimą dar turės patvirtinti valstybės narės.

BNS žiniomis, Suomija pasiektą susitarimą penktadienį Briuselyje pristatys valstybių narių transporto atašė, o kitą trečiadienį – ambasadoriams.

Anksčiau europarlamentarai siūlė, kad vairuotojai turėtų būti grąžinami kas keturias savaites, tačiau Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė teigia, kad jiems nepriimtinas ir dukart ilgesnis terminas.

Kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas – dar yra ir teisinių, ir derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą.

Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių diplomatai bando įrodyti, kad vilkikų grąžinimas tik didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą.

„Kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas – dar yra ir teisinių, ir derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą“, – sakė viceministras G. Mažeika.

ES institucijos taip pat numato sugriežtinti taisykles kabotažo operacijoms, kai krovinių vežimą teikia vežėjas, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje – kaip ir anksčiau, numatoma leisti tris operacijas per septynias dienas, bet įtvirtinamas privalomas keturių dienų pertraukos (cooling off) laikotarpis, rodo BNS gautas susitarimo tekstas.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Griežtesniems reikalavimams taip pat labai priešinasi Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybės, tačiau joms neužtektų balsų blokuoti sprendimo priėmimo.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir ji prilygsta „socialiniam dempingui“.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė feisbuke parašė, kad „griežtesnės taisykles Lietuvai būtų labai naudingos, nes stabdytų išnaudojimą ir tuščius pelnus“.