Lietuvai įsivedus eurą kainos kils. Tai pripažįsta ir Lietuvos banko vadovai. Tiesa, jie skaičiuoja, kad bet kokiu atveju euras atneš daugiau naudos, nei pareikalaus valstybės ir gyventojų išlaidų.
Žada stebėti kainas
Lietuvos banko ekonomistai vakar pristatė Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Jame neslepiama, jog eurą įsivedusių kitų šalių patirtis rodo, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų lygio padidėjimas greičiausiai bus neišvengiamas. Tiesa, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, kainos kilti turėtų nedaug – apie 0,2–0,3 proc.
Centrinio banko vadovas teigia, jog bus imamasi ir specialių priemonių, kad euro įvedimu nebandytų pasinaudoti nesąžiningi prekybininkai, kainas keldami labiau, nei to reikalautų reali situacija.
"Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta daug priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią galimiems nesąžiningiems veiksmams perskaičiuojant kainas. Tai – aktyvi kainų stebėsena, privalomas prekių ir paslaugų kainų nurodymas litais bei eurais, kontroliuojančių institucijų tikrinimai prekybos ir paslaugų teikimo vietose, pažeidėjų viešinimas ir finansinės sankcijos. Ypač svarbu, kad numatytas priemonių paketas būtų efektyviai panaudotas vartotojų interesams apginti", – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Pagal Nacionalinį euro įvedimo planą verslas taip pat bus skatinamas pasirašyti geros verslo praktikos (valios) kodeksą. Ūkio subjektai, pasirašę šį kodeksą, įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainoms pakelti. Kartu tai būtų galimybė sąžiningiems verslininkams pagerinti savo reputaciją vartotojų akyse, nes kodeksą pasirašiusi įmonė turėtų aiškų atpažinimo ženklą.
V.Vasiliauskas teigė, kad, pavyzdžiui, atsakingos Estijos institucijos po to, kai šioje šalyje buvo įvesta bendra Europos valiuta, atliko apie 7 tūkst. kainų patikrinimų.
"Tai rodiklis, į kurį turėtume lygiuotis", – sakė centrinio banko vadovas.
Suskaičiavo išlaidas
Lietuvos banko ekonomistai skaičiuoja, kad dėl euro įvedimo trumpuoju laikotarpiu papildomų išlaidų neišvengtų ne tik gyventojai, bet ir valstybė.
Vien tik vienkartinės valiutos keitimo sąnaudos gali siekti ne tiek ir mažai – nuo 660 mln. iki 920 mln. litų.
Be to, įsivedus eurą šalies įnašas į Europos stabilumo fondą per 3 metus siektų apie 300 mln. eurų (apie 1 mlrd. litų). Dar apie 150 mln. litų (apie 48 mln. eurų) reikėtų sumokėti į Europos centrinio banko (ECB) kapitalą.
Anot centrinio banko, maksimalūs Lietuvos įsipareigojimai Europos stabilumo mechanizmui (ESM) galėtų siekti 8,5 mlrd. litų (2,5 mlrd. eurų), tačiau bankas pabrėžia, kad tokie pinigai būtų mokami, jei to tikrai prireiktų.
Euro įvedimas susijęs ir su sąnaudomis, kurių didžioji dalis – vienkartinės. Prie tokių sąnaudų priskiriamas informacinių, apskaitos ir mokėjimo sistemų pritaikymas eurui, taip pat apsirūpinimo eurų monetomis bei banknotais ir kitos išlaidos. Remiantis Lietuvos banko ekonomistų vertinimais, bendros vienkartinės euro įvedimo sąnaudos galėtų sudaryti 0,5–0,7 proc. BVP (0,7–0,9 mlrd. litų).
Vis dėlto Lietuvos bankas teigia, kad įnašas į ECB kapitalą Lietuvos bankui duotų pelno, proporcingo įnašui, o šalies bankams suteiktų tiesioginę prieigą prie Europos bankų sistemos likvidumo.
Šalies įnašo į ESM nauda būtų ES ekonomikos stabilumas.
"Turima informacija leidžia manyti, kad pervedimai į ESM būtų išdėstyti taip: po 115 mln. eurų (397 mln. litų) 2015 bei 2016 m. ir apie 60 mln. eurų (207 mln. litų) 2017 m. Lietuva taip pat įsipareigotų prireikus papildyti ESM kapitalą iki 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. litų). Papildomų įmokų į ESM kapitalą prireiktų, jeigu kai kurių euro zonos šalių skolų krizė pagilėtų ir apimtų naujas šalis, tačiau tai nėra pagrindinis šio tyrimo scenarijus", – rašoma Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybiniame vertinime.
Paskolos būtų pigesnės
Visgi centrinio banko ekonomistai skaičiuoja, kad, nepaisant visų būsimų išlaidų, ilguoju laikotarpiu euro įvedimas šalies ekonomikai neabejotinai duos naudos.
"Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas", – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Remiantis tyrimo rezultatais, prisijungimas prie euro zonos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą dar iki faktinio euro įvedimo. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8–1,9 proc. didesnis nei euro neįsivedus. Didžiausią įtaką tam darytų euro nulemtas eksporto augimas ir dėl bendros valiutos įvedimo mažėsianti palūkanų našta.
Palūkanų normos mažėtų finansinių sandorių litais palūkanų normas pakeitus mažesnėmis sandorių eurais palūkanų normomis ir gerėjant šalies rizikos vertinimui. Pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį, todėl yra didelė tikimybė, kad įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai. O tai šaliai leistų skolintis pigiau.
"Reitingų padidinimas tikrai tikėtinas, o tai iš karto atsilieps skolinimosi išlaidoms. Vidutinė palūkanų norma visam šalies ūkiui 2015 m. turėtų sumažėti 0,56 procentinio punkto, konservatyviu vertinimu – bent 0,29 procentinio punkto", – teigė V.Vasiliauskas.
Paspirtis eksportui
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,80 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti 2–3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6–2,3 mlrd. litų, kitą dalį – 0,4–1,6 mlrd. litų – dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
Įvedus eurą nebeliktų litų ir eurų keitimo išlaidų. Vidutiniškai pastaruosius kelerius metus šios išlaidos sudarė apie 0,14 proc. BVP (apie 140 mln. litų kasmet). Vertinant pagal tai, ne bankų sektorius (gyventojai, įmonės ir kt.) vidutiniu laikotarpiu galėtų sutaupyti 1,9 mlrd. litų valiutos keitimo išlaidų. Tiesa, tai reiškia, kad atitinkamai mažiau pajamų už valiutų keitimo paslaugas gautų komerciniai bankai.
Centrinio banko ekonomistai, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, taip pat prognozuoja, kad įsivedus eurą Lietuvos eksportas (be mineralinių produktų), net ir euro įvedimo poveikį vertinant konservatyviai, nuo 2015 iki 2021 m. turėtų laipsniškai padidėti bent 5 proc.
Pavojus – biudžeto deficitas
Lietuva bendrą Europos valiutą siekia įsivesti nuo 2015-ųjų pradžios. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos kriterijus. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 m. Centrinio banko ekonomistai sako, kad dabar didžiausią pavojų kelia fiskalinio deficito kriterijus, nes yra šiokio tokio pavojaus, kad šio kriterijaus mūsų šalis gali ir neatitikti.
"Klaustukų yra dėl biudžeto deficito. Koks deficitas šiemet bus, neaišku. Galima prognozuoti, kad jis bus labai artimas kriterijaus ribai", – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas sakė, kad tai, ar Lietuva turės eurą, galutinai paaiškės kitų metų vasarą.
"Pirmus signalus gausime gegužę ar birželį, o galutinis sprendimas bus liepos mėnesį. Pagal visą mechanizmą reikalingas ir nuomonės pareiškimas Europos Parlamente. Sakyčiau, faktas bus aiškus vidurvasarį", – sakė centrinio banko vadovas.
Naujausi komentarai