Finansų ministerija pasiūlė į nacionalinę teisę perkelti pakoreguotas Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (MREL). Jie užtikrina, jog bankai turėtų pakankamai vidinių išteklių galimoms krizėms suvaldyti.

Finansinio tvarumo įstatymo pataisomis siekiama stiprinti finansų sektoriaus stabilumą ir rinkos drausmę, taip pat apsaugoti indėlininkus užtikrinant, jog krizės atveju bankai naudotų vidines lėšas, o ne mokesčių mokėtojų pinigus.

Dabar dėl pataisų turės apsispręsti Seimas.

Priėmus ministerijos siūlymus, LB būtų įgaliotas nustatyti vidinius finansinio kapitalo reikalavimus visai bankų grupei, įskaitant tiek pagrindinį, tiek antrinius bankus. Tai reikštų, jog grupei galiotų ne atskiri, o vienas bendras MREL.

Be to, siūloma šių reikalavimų netaikyti likviduojamiems bankams, paliekant LB teisę tai daryti išskirtinėmis sąlygomis.

Siekiama (...) apsaugoti indėlininkus užtikrinant, jog krizės atveju bankai naudotų vidines lėšas, o ne mokesčių mokėtojų pinigus.

„Panaikinus pareigą nustatyti MREL likviduojamiems subjektams, Lietuvos bankui, kaip Lietuvos pertvarkymo institucijai, pertvarkymo procese sumažės administracinė našta, o likviduojamiems subjektams nebereikės vykdyti prievolių, susijusių su MREL, nesukuriančių papildomos naudos“, – nurodė Finansų ministerija.

Pasak jos, bankai turi turėti MREL, kad prireikus galėtų savo lėšomis padengti nuostolius bei rekapitalizuotis, o persitvarkius toliau atlikti visuomenei svarbias funkcijas.

LB atsakingas už bankų pertvarkymą juos ištikus finansiniams sunkumams – jis užtikrina, kad nemokūs ar nestabilūs bankai būtų pertvarkyti išvengiant bankroto ir nepakenkiant visai finansų sistemai.

Lėšas nenumatytiems atvejams bankai gali gauti parduodami specialius vertybinius popierius, pavyzdžiui, MREL atitinkančias obligacijas.