Seimas liepia Vyriausybei iki euro įvedimo didinti MMA, priimti sprendimus dėl pensijų kompensavimo

Parlamentarai nori, kad Vyriausybė kuo greičiau priimtų sprendimus dėl pensijų kompensavimo ir minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 1000 litų, didinimo.

Seimas ketvirtadienį įpareigojo Vyriausybę iki gegužės 1-osios parlamentarams pateikti įstatymų pataisas dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo. Taip pat Seimas įpareigojo Vyriausybė priimti sprendimus dėl MMA padidinimo iki bus įvesta Europos Sąjungos bendra valiuta – euras.

Už tokį protokolinį nutarimą, kurį inicijavo valdantiesiems priklausantys „darbiečiai“ balsavo 59 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 31 parlamentaras.

Liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis  priekaištavo, kad toks protokolinis nutarimas reiškia, kad euro įvedimas „yra siejamas su įsipareigojimu pensija kompensuoti bei MMA padidinimu iki tol, kol bus įvestas euras“.

„Turime įsipareigoti žmonėms didinti pajamas, bet visgi nereikėtų žaisti valstybės finansiniu stabilumu, todėl toks protokolinis nutarimas iš tikrųjų įstumtų į kampą ir Vyriausybę, ir visas valstybines institucijas, jeigu ekonominis augimas sulėtėtų dėl įvykiu, kurie vyksta aplink Lietuvą ir nepriklauso nuo Lietuvos“, - pareiškė E.Masiulis, pasak kurio, toks protokolinis nutarimas gali „atvesti prie labai skaudžių pasekmių visam valstybės finansiniam stabilumui“.

Tuo tarpu „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad protokolinis nutarimas „suformuotas labai švelniai“: „Tai yra minimaliausia, ką mes galime padaryti, atsižvelgdami į tai, kad žmonių nuomonė dėl euro įvedimo irgi yra abejotina“.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma priminė, kad Seimas  Vyriausybę jau buvo įpareigojęs pataisas dėl pensijų grąžinimo pateikti iki kovo.

„Mes negerbiame savo priimtų ankstesnių dokumentų. Mes gi esame priėmę nutarimą praeitų metų pabaigoje, kad Vyriausybė dėl pensijų kompensavimo turėjo iki kovo 1 dienos pateikti. Tai mes balsuojame dabar prieš savo nutarimus? Reikia reikalauti Vyriausybės atsakomybės, kodėl Seimo nutarimas neįvykdytas“, - teigė J.Razma.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė balandžio pradžioje yra pareiškusi, kad Seimas iki vasaros atostogų dar gali apsispręsti dėl MMA padidinimo. Pasak jos, „Sodros“ viršplaninės pajamos šiemet bus nukreiptos per krizę sumažintų pensijų kompensavimui, o esamų pensijų didinimui reikės ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

„Darbiečiai“ siekia, kad MMA iki 2015 metų pabaigos būtų padidinta iki 1500 litų. Minimali alga šiuo metu yra 1 tūkst. litų - pernai sausį ji padidinta 150 litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius kovo pradžioje sakė, kad MMA kitais metais didės, tačiau kiek, jis kol kas neprognozuoja. Jis mano, kad MMA didinti iki maždaug 300 eurų (beveik 1036 litų) yra galimybių, tačiau politinio sprendimo dėl to dar nėra.

Valdantieji skaičiuoja, kad pensijų kompensavimui reikės apie 443 mln. litų. Šiemet būtų išmokėta 20 proc. neišmokėtos pensijos, o 2015-2016 metais - po 40 proc., mokant kas ketvirtį.

Premjeras: euras sustiprins šalies saugumą

Seimui ketvirtadienį priėmus Euro įvedimo įstatymą, šalies premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog gilesnė eurointegracija sustiprins šalies saugumą.

„Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką. Euro įvedimas nuo 2015-ųjų – nuoseklios Lietuvos eurointegracinės politikos tąsa. Gilesnė integracija stiprina šalies saugumą, didina politinį Lietuvos svorį Europos bei tarptautinėje erdvėje“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime sakė ministras pirmininkas.

Pasak premjero, šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litų išėmimo iš apyvartos tvarka, kuria remsis komerciniai bankai ir verslas.

„Dar kartą noriu pabrėžti, kad įstojus į euro zoną Lietuva gaus papildomą impulsą. Siekdami įsivesti eurą mes įrodome, kad sugebame vykdyti atsakingą ekonominę politiką, o tai didina Lietuvos patrauklumą tarp darbo vietas kuriančių investuotojų”, – teigė premjeras.

Seimas ketvirtadienį nutarė, kaip nuo kitų metų sausio Lietuvai įstojus į eurozoną, litai bus keičiami į eurus. Už Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, kuris numatys praktinius euro įvedimo klausimus: pinigų keitimą, kainų skelbimą, visuomenės informavimą ir kitus, balsavo 87 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 13 parlamentarų.

Litus į eurus Lietuvos bankas keis nemokamai, neribojant sumos ir neribotą laiką. Komerciniuose bankuose nemokamai litus į eurus bus galima pasikeisti pusę metų. Vėliau Lietuvos bankas paskelbs komercinių bankų sąrašą, kuris litų banknotus į eurus keis iki 2015 metų pabaigos, o nuo 2016 metų pradžios bankai litus į eurus galės keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri būtų paskelbta klientų aptarnavimo vietose.

Apie 500 Lietuvos pašto skyrių pinigus keis irgi nemokamai, bet tik du mėnesius. Kredito unijos irgi sutinka keisti pinigus savo lėšomis.
Pusmetį iki euro įvedimo ir pusmetį po to prekybininkai kainas turės skelbti ir litais, ir eurais.

Vyriausiosios rinkimų komisijai (VRK) neišdavus piliečių parašų rinkimo lapų iniciatyvinei grupei, siūlančiai skelbti referendumą dėl lito išsaugojimo, toks sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurias jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar VRK pasielgė teisingai.

Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.

G. Kirkilas: įvykiai Ukrainoje įvesti eurą Lietuvoje nesutrukdys

Įvykiai Ukrainoje Lietuvos finansams neturės tokios įtakos, kuri galėtų sutrukdytų šalies stojimui į euro zoną, sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

„Neįžvelgiu, kad tai (Ukrainos įvykiai - BNS) kaip nors blogai paveiktų mūsų Mastrichto kriterijus (reikalavimus, kuriuos turi atitikti valstybė, kad įsivestų eurą - BNS). Infliacijos tikrai nedidins. Priešingai gali atsitikti. Nežinau, ar Vyriausybei gali daugiau giau tekti skolintis, bet mes turime gerą skolinimosi reitingą“, - ketvirtadienį Seime  surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Kirkilas. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius informavo, kad eurą žada įsivesti ir Lenkija, kuri anksčiau prisijungimą prie euro zonos buvo atidėjusi iki 2020 metų.

„Lenkijoje prasidėjo diskusija, ar Lenkijai reikia stoti į eurozoną“, - teigė ministras.
Pasak G.Kirkilo, Lenkijoje „rimti svarstymai“ dėl zloto keitimo euru prasidėjo po Lietuvos apsisprendimo stoti į euro zoną.

„Dabar ji bando įvertinti susidariusią situaciją, kai eurą įsives trys Baltijos valstybės“, - teigė G.Kirkilas.

Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.