Ekonominis sunkmetis statybų ir nekilnojamojo turto plėtotojams smogė labiau, nei jie tikėjosi. Kalbos, kad krizė pirmiausia palies smulkias įmones, apsivertė aukštyn kojomis – sunkumai užgriuvo statybų milžinus.

Bankrotų antplūdis

Pranešimus apie sunkumų kamuojamą vieną didžiausių šalyje statybų bendrovių "Ranga IV" papildė žinia apie įmonės "Vilmestos statyba" bankrotą. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per praėjusius metus vien Vilniaus mieste iškeltos 185 bankroto bylos, per pirmas dvi šių metų savaites – net 14. Šiuo metu visoje Lietuvoje vykdoma 1418 bankroto procedūrų.

Specialistų vertinimu, bankrotas yra lengvesnis kelias atsikratyti rūpesčių ir išvengti kai kurių įsipareigojimų. Kitas kelias – restruktūrizacija. Ją paskelbusios įmonės siekia išvengti bankroto ir išsaugoti veiklą. Vis dėlto šiandien tokiam žingsniui ryžtasi nedaugelis įmonių.

Įmonės restruktūrizacija apibūdinama kaip procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis. Pirmiausia atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą. Iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojasi, suteikiama apsauga nuo kreditorių – sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas.

Iškėlus bankroto bylą įmonę galima išsaugoti tik visiškai atsiskaičius su kreditoriais, tačiau tai dažniausiai yra neįmanoma.

Nelinkęs pasitikėti

Nuo 2001 m. kovo, kai buvo priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Lietuvoje buvo inicijuoti tik 29 restruktūrizavimo procesai, iš kurių baigti tik 5. Sėkmingai restruktūrizuotos buvo bendrovės "Sidabra", "Panevėžio stiklas", "Gargždų mida", "Senoji Baltija", Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių įmonė.

Bendrovės "Bankrotera" direktorius Kęstutis Butkus, administravęs ne vienos įmonės bankroto ir restruktūrizacijos procesą, stebisi, kad galimybe išsaugoti verslą naudojasi nedaugelis bendrovių.

"Suprantama, iškelti restruktūrizavimo bylą yra labai sunku. Įtakos turi ne tik sudėtinga įstatymo taikymo procedūra. Klausimus pradėti restruktūrizaciją būtina spręsti greitai. O kai kurie kreditoriai, tokie kaip valstybės institucijos, dėl savo sudėtingos struktūros ir vidinės tvarkos greitai savo nuomonės pateikti negali", – sakė K.Butkus.

Vis dėlto bankroto procedūrų administratorius tikino, jog dirbdamas statybų sektoriuje nepradėtų jokio ilgalaikio projekto nė su viena statybų bendrove, jei ji šiuo metu nepradėjusi restruktūrizacijos. "Dabar nė viena šio verslo įmonė neapsaugota nuo bankroto", – teigė įmonės "Bankrotera" vadovas.

Abejonės dėl bankų

Viena priežasčių, dėl ko sunkiai kelią skinasi restruktūrizacija, dažnai nurodomas bankų nenoras pritarti šiai procedūrai. Esą hipotekiniai kreditoriai nėra pernelyg suinteresuoti verslo išsaugojimu ir restruktūrizacija, nes dažniausiai jų reikalavimai apsaugoti įkeistu bendrovės turtu. Iškėlus restruktūrizavimo bylą jiems nebebūna mokamos palūkanos už suteiktus kreditus. Dėl to bankai labiau linkę galvoti apie bankrotą, kurio atveju bankų reikalavimai tenkinami vieni pirmųjų.

Tačiau advokatų kontoros "Baranauskas ir Valčiukas Hansa Law Offices" advokatas Dalius Baranauskas nemano, jog bankams įmonių restruktūrizavimas gali kelti rūpesčių. "Tais atvejais, kai įmonės sunkumai yra iš tikrųjų laikini dėl objektyvių priežasčių – susiklosčius nepalankioms rinkos sąlygoms, pasikeitus vadovams, neturintiems tinkamos patirties – ir jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos, restruktūrizavimas yra priimtinas visiems kreditoriams, taip pat bankams. Svarbiausias restruktūrizavimo tikslas yra atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto", – sakė advokatas D.Baranauskas.

Jo teigimu, netiesa, kad restruktūrizacijai labiausiai prieštarauja bankai. Priešingai, bankams daug naudingesnė įmonės restruktūrizacija nei bankrotas. Nors tiek vykstant bankroto, tiek restruktūrizacijos procesui bankams nemokamos palūkanos už suteiktus ir negrąžintus kreditus, tačiau tai nėra pagrindinis kriterijus svarstant, koks likimas laukia įmonės – restruktūrizacija ar bankrotas.

Naudos daugiau nei žalos

Bankai pajamas gauna ne tik iš palūkanų už suteiktus kreditus, bet ir iš įmonių pinigų apyvartos sąskaitose, įmonės darbuotojų pinigų apyvartos asmeninėse jų sąskaitose. Bankrutavus įmonei ir jos darbuotojus atleidus iš darbo, bankai neigiamus padarinius patiria ne tik dėl pačios įmonės nemokumo, bet ir dėl įmonės darbuotojų, kurie yra pasiėmę būsto ar vartojimo paskolas, nemokumo.

"Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad įmonė, nenutraukusi savo veiklos, gali pelningiau parduoti savo turtą, kad ir įkeistą kreditoriams. Restruktūrizuojama įmonė gali sulaukti investuotojo, matančio ilgalaikę perspektyvą. Įmonės bankroto atveju toks investuotojas paprasčiausiai pigiai nusipirktų įmonės turtą ir pradėtų naują veiklą. Iš praktikos galiu pasakyti, kad bankroto atveju didžioji įmonės turto dalis paskiriama administravimo išlaidoms atlyginti. O restruktūrizavimo atveju administravimo išlaidos apmokamos iš tęsiančios veiklą įmonės lėšų ir didesnė turto dalis gali būti paskirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi kreditoriams, tarp jų ir bankams, restruktūrizavimo procedūra yra naudingesnė nei bankrotas", – tvirtino D.Baranauskas.

Gali nukentėti pirkėjai

Bendrovės "Ranga IV" rinkodaros direktorė Dita Purlienė, laukdama teismo sprendimo dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo, viliasi, jog sprendimas bus teigiamas. "Manau, kad visi turėtų suprasti, jog nenorime vengti atsakomybės ir nenorime nutraukti veiklos. Galbūt bankrotas yra lengvesnis kelias, bet juo nenorime pasukti", – tvirtino D.Purlienė.

"Vilmestos statybos" vadovas Vaclavas Romanovskis yra minėjęs, jog nemato prasmės tęsti veiklą, todėl pasirinko bankrotą. Dienraščio žiniomis, ši įmonė liko skolinga ne tik tiekėjams. Iškėlus bankroto bylą, ne vienas gyventojas, pasirašęs buto pirkimo sutartį su "Vilmestos statyba", gali likti ir be buto, ir be sumokėtos pradinės įmokos.

"Negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiuo metu įmonės dažniau renkasi bankrotą, o ne restruktūrizaciją. Reikia nepamiršti ir to, kad ne tik nuo įmonės norų priklauso, kokia procedūra jai bus pritaikyta. Reikia atsižvelgti ir į įmonės veiklos pobūdį, turimą turtą, įsipareigojimus, atsižvelgti, ar įmonė yra nutraukusi veiklą ar ne, vadovų suinteresuotumą išsaugoti verslą ir darbo vietas. Jeigu iš tikrųjų yra galimybė išvengti bankroto, įmonė turi būti restruktūrizuojama ir tuo pačiu bandoma išsaugoti darbo vietas", – sakė advokatas D.Baranauskas.

Renkasi lengvesnį kelią

Jis pabrėžė, jog tais atvejais, kai įmonės vadovai iš tikrųjų nori ir gali tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas bei atsiskaityti su kreditoriais, restruktūrizacija yra viena iš išeičių. Iškėlus bankroto bylą kreditoriai savo lėšų, išskyrus įkeisto turto turėtojus ir valstybines institucijas, paprastai neatgauna. Restruktūrizuojant kreditoriai, atsisakę dalies savo reikalavimų arba sutikę tuos reikalavimus atidėti kokiam nors terminui, turi galimybę atgauti visą skolą. Specialistų teigimu, Lietuvoje kol kas yra susiformavusi bloga kreditorių nuomonė, kad jeigu įmonė turi finansinių sunkumų, nors ir laikinų, tai ji būtinai turi bankrutuoti.

"Klausimai, ar įmonė turi bankrutuoti ar ją galima restruktūrizuoti, turi būti sprendžiami įmonės vadovų su jos kreditoriais. Tačiau dabar daugeliu atveju kreditoriai, tarp jų ir bankai, apie įmonės bankrotą sužino tik iš teismo ar administratoriaus pranešimų. Taip dažniausiai susiklosto tada, kai įmonės vadovai būna nesąžiningi: žinodami prastą įmonės padėtį jie siekia ne ieškoti galimybių išsaugoti įmonės veiklą, gamybą, darbo vietas, bet stengiasi iki įmonės bankroto gauti iš jos kuo daugiau naudos, o pasisekus ir paskyrus savą administratorių galima pigiai supirkti varžytinėse tos pačios įmonės turtą bei pradėti veiklą kaip naujiems verslininkams", – teigė D.Baranauskas.