Per dešimtmetį Lietuvos moterų mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio sumažėjo beveik trečdaliu, šalyje pradėjus įgyvendinti prevencinę programą, pagal kurią jos gali nemokamai išsitirti dėl šios klastingos ligos. Svarbu ir tai, kad vis dažniau diagnozuojamas dar neišplitęs ankstyvosios stadijos vėžys, o vėlyvosios – vis rečiau, kas leidžia išgelbėti dar daugiau moterų gyvybių. Tuo tikslu šios programos įgyvendinimui skiriama daugiau lėšų. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinai direktoriaus pareigas einančio Gintaro Kacevičiaus teigimu, mūsų šalies moterys yra nuolat raginamos aktyviau dalyvauti šioje ir kitose prevencinėse programose dėl vėžio, pasitelkus įvairias priemones. Džiugu tai, kad vis daugiau jų išgirsta šiuos raginimus ir nemokamai išsitiria.

„Įvertinus tai, kad vis daugiau moterų į gydymo įstaigas ateina nemokamai išsitirti, šios programos įgyvendinimui skiriama ir daugiau lėšų. 2014 m. tam buvo skirta beveik 1,4 mln. eurų (beveik 5 mln. litų), o 2015 metais numatyta dar daugiau – 1,66 mln. eurų (5,7 mln. litų). Jei nutiks taip, kad metams baigiantis šių lėšų pritrūks, bus ieškoma būdų apmokėti, nes tai labai svarbi prevencinė priemonė kovoje su vėžiu – viena klastingiausių ligų. Džiugina tai, kad gydytojai turi kur kas daugiau galimybių nei prieš dešimtmetį išgelbėti moterų gyvybes“, – teigė G.Kacevičius.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Viačeslavo Zakso teigimu, artimiausiu metu planuojama šią programą patobulinti ir praplėsti ją 2 naujais svarbiais tyrimais.

„Siekiame sudaryti sąlygas, kad gavus tam tikrą citologinio tepinėlio rezultatą, pakartotinai būtų atliekamas tyrimas skystoje terpėje, nes tai pažangus būdas, leidžiantis net 10 kartų tiksliau nustatyti patologines būkles. Taip pat esant tam tikrai patologijai, numatoma atlikti dar vieną svarbų tyrimą – nustatyti žmogaus papilomos virusą. Prireikus, pacientėms būtų skirtas reikiamas gydymas“, – pasakojo V. Zaksas.

  VLK duomenimis, iki 2004 m., kol nebuvo gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos, dažniausiai būdavo diagnozuojamas vėlyvosios stadijos vėžys, todėl moterys turėdavo mažiau galimybių pasveikti. Na, o nuo 2004 m., ją pradėjus vykdyti, vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos vėžys, kai galima sėkmingai jį įveikti. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t.y. 805.

Įdomu tai, kad per 10 metų iš viso suteikta 1,5 mln. informavimo paslaugų, o ištirta daugiau nei 1mln. citologinių tepinėlių. Na, o bent vieną kartą šioje programoje sudalyvavo maždaug 626 tūkst. moterų.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, šie pokyčiai teikia vilčių, jog Lietuvos moterų mirtingumas dėl šios ligos ir toliau mažės. Todėl ragina moteris aktyviau dalyvauti minėtoje programoje ir nemokamai išsitirti.

„Kviečiame nedelsti, nelikti abejingoms savo sveikatai. Juk gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris jokių simptomų nejaučia, todėl liga dažnai pastebima per vėlai, kai jau būna pažengusi, o jos gydymas sudėtingas. Tad labai svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę, vėžį atpažinti kuo anksčiau. Daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau“, – sakė D. Berūkštienė.

Šioje programoje gali dalyvauti  moterys nuo 25 iki 60 metų, o norint pagal ją išsitirti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.