Nuo kitų metų liberalizuojamą Lietuvos elektros rinką šturmuoti ruošiasi Latvijos energetikos bendrovė "Latvenergo", jau pradėjusi tiekti energiją savo šalies ambasadai.

Lietuvoje kitąmet iš dalies bus liberalizuota elektros rinka – kaip ir visoje Europoje be apribojimų energija prekiauti pas mus galės ir užsienio įmonės, o didžiausi šalies elektros vartotojai, t. y. tie, kurių vartojimo galia viršija 400 kW, energiją privalės pirkti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nereguliuojamais tarifais.

Pirmieji Lietuvos energetikos bendrovių konkurentai – "braliukai" latviai. Latvijos valstybinės energetikos bendrovės "Latvenergo" antrinė įmonė Lietuvoje "Latvenergo prekyba" praeitą mėnesį jau pradėjo tiekti energiją savo šalies ambasadai Vilniuje, o kitais metais bendrovė planuoja aktyvią plėtrą ir elektrą parduoti Lietuvoje.

Išskirtiniame interviu "Latvenergo prekybos" vadovas Gatis Junghanas sutiko detaliau papasakoti apie įmonės planus mūsų šalyje ir pasidalijo įžvalgomis apie nereguliuojamą elektros rinką bei chaosą, kurį gali sukelti rinkos modelio keitimas.

– Kas atviliojo "Latvenergo" į Lietuvą?

– Labai laukiame kitų metų pradžios, kai Lietuvos elektros rinka bent iš dalies taps laisva, matome čia tikrai geras verslo galimybes. Apskritai palaikome greitesnį ir aktyvesnį Baltijos šalių rinkos liberalizavimą, nes izoliuotos nacionalinės rinkos jau yra praeitis. Be to, ši patirtis įdomi ir mums patiems, nes iki šiol iš esmės neturėjome galimybės aptarnauti klientų už Latvijos ribų. Jau porą metų dirbame Estijoje, bet ten elektros rinka taip pat stipriai reguliuojama. Tiek mūsų, tiek Estijos ir Lietuvos elektros rinkos iki šiol iš esmės buvo uždaros arba bent jau buvo daugybė apribojimų. Dabar tai keičiasi, o mes džiaugiamės galėdami būti šių permainų priešakyje. Jau turime šiokią tokią patirtį mažmeninės prekybos elektra rinkoje, nes Latvijoje veikia dvi estų įmonės. Tikimės, kad tai padės įsitvirtinti Lietuvos rinkoje.

– Kokie yra jūsų planai Lietuvoje?

– Lietuvos elektros energijos plėtros plane parašyta, kad nuo kitų metų didžiausi energijos vartotojai turės galimybę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje VKEKK nereguliuojamais tarifais. Jie ir bus mūsų taikinys. Aišku, tai labai maža elektros rinkos dalis, veikiausiai tik keli šimtai pramonės įmonių, tačiau tai jau pradžia. Kadangi didžiųjų elektros vartotojų nedaug, planuojame pas kiekvieną jų ateiti asmeniškai. Norime pasikalbėti, sužinoti verslininkų energijos naudojimo grafikus (kada sunaudojama daugiausia, o kada – mažiausia – red. past.), mokamas sumas, ateities planus, numatomą energijos poreikį, nuomonę apie elektros rinkos liberalizavimą ir ateityje neabejotinai pasikeisiančias kainas. Ir tikimės, kad sužinoję verslo poreikius, galėsime juos išpildyti. Kol kas labai sunku pasakyti, ar galėsime pasiūlyti mažesnes kainas nei jūsų elektros tiekėjai. Tai priklausys nuo to, kaip bus sutvarkyta rinka ir kiek agresyvūs bus kiti rinkos dalyviai. Vienaip ar kitaip, konkurencija vartotojams visada išeina į naudą – jie gali rinktis.

– Ar ateityje žadate elektros energiją tiekti ir gyventojams?

– Tokios galimybės neatmetame, tačiau kol kas apie tai negalvojame, nes pagal Lietuvos elektros rinkos plėtros planą buitiniai vartotojai nereguliuojamais tarifais elektros energiją galės pirkti tik nuo 2015 m. Pradėsime nuo verslo klientų, pažiūrėsime, kaip plėtosis rinka, kaip mums seksis, o tada priimsime sprendimą, žengti ar ne į namų ūkių sektorių.

– Ar galime tikėtis, kad liberalizavus rinką ir padidėjus konkurencijai įmonėms atpigs elektros energija?

– Kol kas nežinia. Pasigirsta spekuliacijų, kad energijos kaina iš pradžių kaip tik šoktelės – kai kurie sako, kad kaina bus dvigubai didesnė nei dabar, kiti teigia, kad dar didesnė. Bet tai – tikrai ne faktas. Laisvojoje rinkoje niekas negali pasakyti, kokia bus elektros kaina po kelių mėnesių. Be to, mažmeninėje Lietuvos elektros rinkoje kol kas nebus daug žaidėjų, o kuo mažesnė konkurencija, tuo didesnė kaina.

Labai svarbus jūsų visuomeninių tiekėjų žodis (visuomeninio tiekėjo licencijas Lietuvoje turi VST, Rytų skirstomieji tinklai, "Achema", "Lifosa", "Akmenės cementas" ir "Visagino energija" – red. past.). Svarbiausias klausimas: kokius tarifus ir paslaugas, pasikeitus rinkos modeliui, jie pasiūlys. Iš pradžių visuomeniniai tiekėjai, galima sakyti, primes tempą visai rinkai. Galbūt jie sugebės nukonkuruoti visus kitus rinkos dalyvius. Metų pradžioje visuomeniniai tiekėjai tikrai turės didžiąją rinkos dalį. Tačiau galiu pasakyti, kad jau dabar yra keletas budrių elektros vartotojų, kurie žvalgosi, kur galėtų pigiau nusipirkti elektros kitiems metams. Tie verslininkai, kurie jau domėjosi bendradarbiavimo galimybėmis, patys pas mus atėjo, kai tik pasklido žinia, kad "Latvenergo" ateina į Lietuvą. Jie nori kuo greičiau sudaryti sutartis ir atsijungti nuo dabartinių tiekėjų, nes supranta, kad atidarius rinką ir plūstelėjus į ją šimtams klientų, šalyje gali įsivyrauti chaosas. Dėl to yra labai daug netikrumo, taigi apsukresni verslininkai nori užsitikrinti bent jau tokią pačią kainą, kokią moka dabar.

– Gal galite atskleisti, kokios įmonės domėjosi bendradarbiavimo su "Latvenergo" galimybėmis?

– Negaliu, nes nesame pasirašę jokių sutarčių. Kol kas tai galima pavadinti draugiškais pokalbiais. Galiu tik pasakyti, kad didelė dalis potencialių mūsų klientų bendradarbiauja arba yra kaip nors kitaip susiję su Latvijos įmonėmis.

– Ar skaičiavote, kada investicijos Lietuvoje atsipirks?

– Preliminarius skaičius turime, bet kol kas nežinome, kaip viskas klostysis. Kol kas vykdome tik eksperimentą su Latvijos ambasada Lietuvoje. Pradėjome tiekti jiems elektrą nuo rugsėjo pradžios. Tačiau tai labai nuostolinga. Pagrindinis šio eksperimento tikslas – pažiūrėti, kaip rinkos suvaržymai veikia tikrame gyvenime.

– Apie kokius suvaržymus kalbate?

– Jau matome, kad pagrindinė kliūtis – reguliuojami tarifai. Lietuvoje jie mažesni nei rinkoje. Be to, pastebėjome, kad klientai, kurie pakeičia tiekėją, pavyzdžiui, Latvijos ambasada, moka daugiau už elektros perdavimo ir skirstymo paslaugas (elektros kaina susideda iš trijų sudedamųjų dalių – elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektros skirstymo (tiekimo) kainų – red. past.), nei tie, kurie perka elektrą iš vietos tiekėjų reguliuojamais tarifais. Trečia problema ta, kad negalime importuoti energijos iš Latvijos gamintojų ir parduoti jos tiesiogiai vartotojams. Užsienyje pagamintą elektrą galime parduoti tik elektros energijos aukcione. Pagal Lietuvos įstatymus 70 proc. energijos privalome pirkti iš vietos gamintojų, mūsų atveju iš Ignalinos atominės elektrinės, o 30 proc. – iš minėto aukciono ir tik tada galime energiją tiekti vartotojams.

Labai tikėjomės, kad galėsime prekiauti tiesiogiai klientams. Norėtume dalį energijos importuoti iš Latvijos, dalį pirkti iš vietos gamintojų. Tačiau kol kas šie ribojimai lieka. Taip pat energetikos sektoriui plėtotis trukdo labai dideli eksporto tarifai. Estijoje, Latvijoje ir, jeigu neklystu, visoje ES tokių dalykų apskritai nėra, tad Lietuvos eksportuotojai užima kur kas blogesnes pozicijas nei kitų šalių verslininkai.

– Ar sekate įvykius, susijusius su naują atominę elektrinę turėjusia statyti nacionaline Lietuvos energetikos bendrove "Leo LT" ir kaip vertinate visą skandalingą istoriją?

– Laikraščius skaitau, bet nenorėčiau komentuoti. Galiu kalbėti apie verslo reikalus, o jūsų minėta istorija yra šalies vidaus reikalai, niekaip nesusiję su mūsų bendrove.

– Tačiau "Latvenergo" ketina dalyvauti naujos elektrinės projekte. O gal persigalvojo?

– Žinau, kad po visų permainų Lietuvoje derybos su mūsų pagrindine bendrove vėl atsinaujino. Tikriausiai deramasi iš naujo. Jose pats nedalyvauju, tad tikslios informacijos nežinau. Tačiau iš kolegų esu girdėjęs, kad lietuviai pateikė naujų pasiūlymų. Jei naujos atominės elektrinės projektas klostysis gerai, esame pasiruošę dalyvauti – čia bendra Latvijos pozicija. Tačiau noriu taip pat pabrėžti, kad "Latvenergo" dažniausiai įvertina visas įmanomas alternatyvas ir galimybes. Taigi tuo pačiu metu svarstome galimybę dalyvauti ir kituose projektuose Latvijoje. Pavyzdžiui, pastaruoju metu rimtai svarstome apie antro 400 MW dujomis kūrenamos elektrinės bloko Rygoje statybą. Taip pat Rygoje turime galimybę dalyvauti statant anglimi kūrenamą elektrinę. Taigi viskas priklauso nuo visų "Latvenergo" svarstomų projektų aktyvumo. Jeigu Lietuvos atominės elektrinės paruošiamieji darbai labai užtruks, "Latvenergo" savo lėšas, laiką ir jėgas pirmiausia gali skirti kitiems projektams.

Elektros rinkos liberalizavimas

2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektra vartotojams Lietuvoje bus perkama iš tiekėjų gretimose šalyse, todėl tam tikros sąlygos laisvai prekiauti yra neišvengiamos.

Šių metų liepą žengti pirmieji žingsniai – patvirtintas Lietuvos elektros rinkos plėtros planas.

Rugpjūtį "Lietuvos energija" ir Šiaurės šalių elektros birža "Nord Pool Spot" pasirašė ketinimų protokolą diegti naują rinkos modelį Lietuvos elektros rinkoje – tai turėtų pradėti veikti kaip Šiaurės šalių. Bendroje biržoje elektros energija gali prekiauti Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos įmonės.

Planuojama, kad "Nord Pool Spot" Lietuvoje diegs sistemas ir paslaugas, šiuo metu naudojamas Šiaurės šalyse. Taip tikimasi pagerinti prekybos elektra efektyvumą ir palengvinti Lietuvos integraciją į Baltijos ir Šiaurės šalių rinką. Techninis sprendimas bus parengtas iki 2010 m. sausio 1d.

Liberalizuojant elektros rinką skatinama konkurencija, vartotojams suteikiama galimybė pasirinkti elektros energijos tiekėją, kuris pasiūlys geriausią kainos ir kokybės santykį, o nepateisinusį lūkesčių elektros tiekėją pakeisti kitu.

Įgyvendinus Lietuvos elektros rinkos planą nuo 2010 m. sausio 1 d. reguliuojami (visuomeniniai) elektros energijos tarifai neturi būti taikomi vartotojams, kurių suvartojama elektros energija sudaro ne mažiau kaip 35 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

Buitiniams vartotojams nereguliuojami elektros energijos tarifai (išskyrus ES teisės aktus, atitinkančius garantinius tarifus įstatymo nustatytoms vartotojų grupėms) bus taikomi tik nuo 2015 m. sausio 1 d. Iki šios datos visi vartotojai pagal siūlomų paslaugų kokybę ir kainą turės pasirinkti elektros energijos tiekėją. Persiuntimo paslaugą, kurią sudaro perdavimo ir skirstymo paslaugos, ir toliau teiks tinklų operatoriai.

Vartotojai jau dabar gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tačiau tai pakeistų nedaug, nes už elektrą vis tiek tektų mokėti pagal VKEKK reguliuojamus tarifus.

Arvydas Sekmokas, energetikos ministras

Kurti laisvąją elektros rinką – iššūkis visai Europai, todėl ir yra priimtas vadinamasis trečiasis paketas, kuris įpareigoja atskirti elektros gamybą, tiekimą, skirstymą ir pardavimą. Kokios laukia permainos, geriausiai iliustruoja telekomunikacijų pavyzdys: anksčiau mes turėjome vienintelį telekomą su nustatyta kaina už telefono pokalbius (prisiminkime, kaip baisu būdavo skambinti į užsienį ar kitą miestą). Dabar ši rinka liberalizuota ir galime rinktis kokį norime operatorių, kokį norime pokalbių planą. Tas pats laukia liberalizavus elektros rinką. Be abejo, tai skatins ir naująsias technologijas.

Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę atsiranda galimybė esminėms permainoms energetikos sektoriuje. Pradedamos naikinti monopolijos, atveriamas kelias laisvai konkurencijai elektros rinkoje – tai reiškia, kad gyventojai galės laisvai pasirinkti tiekėjus, o bendrovės – laisvai konkuruoti. Rinkoje, kur skatinama konkurencija, kainos mažėja.

2010 m. 35 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos bus perkama rinkos kainomis. Stabilią kainą buitiniams vartotojams iki 2015 m. nustatys VKEKK.