„Gaila pasakyti, kad didelė dalis mūsų, ypač geležinkelio, susisiekimo, įmonių buvo orientuota būtent į Rytų rinkas. Nors Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios tikrai „Lietuvos geležinkelius“ aktyviai ragino diversifikuoti savo rinkas ir tam tikrų pokyčių yra atsiradę, tarkim, su Kauno intermodalinio terminalo atsidarymu, bet iki galo tam įsigyvendinti reikės šiek tiek daugiau laiko“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad iš tų krovinių transporto priemonių, kurios vyksta per Lietuvą, lietuviškais numeriais važiuoja apie 15 proc. sunkvežimių, visi kiti yra su rusiškais arba baltarusiškais numeriais. Pasak jos, tai reiškia, kad krovinių aptarnavimui pagrindinis paslaugos teikėjas yra subjektai, kurie registruoti ne Lietuvoje.

„Krovinių pervežimo rinkoje vis dėlto didžioji dalis mūsų krovinių pervežėjų dirba Vakarų rinkose, į Lietuvą praktiškai neužvažiuodami. Akivaizdu, kad tiems, kurie buvo labiau orientuoti į Rytų rinkas, reikės matyt, dirbti ir ieškotis kitų rinkų“, – tvirtino politikė.

ELTA primena, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai ketvirtadienį išplatino bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungos vadovus, ragindami didinti spaudimą Rusijai, tęsiančiai neišprovokuotą ir beatodairišką karą prieš Ukrainą, taip pat su šalimi agresore bendrininkaujančiai Baltarusijai.

„Raginame imtis reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas krovinių gabenimas kelių transportu iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų ir atgal. Taip pat siūlome blokuoti galimybes Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į ES uostus. Kadangi transporto sektorius pačiu savo pobūdžiu tarptautinis, manome, kad priemonės dėl abiejų rūšių transporto turi būti priimtos vienu metu ES lygmeniu, kad jos būtų tikrai veiksmingos“, – sakoma bendrame regiono valstybių ministrų pirmininkų kreipimesi.