Apie tai, kokios dažniausios klaidos virsta našta paskolos turėtojams, kalbėjo „VILNIUS TECH“ Finansų inžinerijos katedros vedėja Algita Miečinskienė.

– Teigiate, kad prieš imant paskolą yra svarbiausia ne kokia bus mėnesinė įmoka, bet yra ir kitų dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Akcentuokime tuos svarbiausius dalykus.

– Dažnai yra daroma klaida, kad, imant paskolą, nėra įvertinama visa galima paskolos suma, o įvertinamos tik palūkanos. Taip, palūkanos sudaro esminę dalį, bet ne tik jos svarbios imant paskolą. Didelę sumą gali sudaryti ir tokie mokesčiai kaip sutarties sudarymas arba kasmėnesinės įmokos pagal paskolą, bet ne palūkanų įmokos. Jos gali būti kaip nedidelė suma, mokama kiekvieną mėnesį, bet, skaičiuojant bendrąją paskolos sumą, gana ženkliai ją padidina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias klaidas daro žmonės? Tarkime, imdami paskolas arba turintys jas.

– Labai aktualus klausimas, galima išskirti į dvi dalis: vieną – ką daro jau turintys, o kitą – imantys. Visų pirma, imantiems siūlyčiau tikrai įvertinti ne vieno, aiškiausiai matomo, skolintojo pasiūlymą, o kuo daugiau. Dabartiniais laikais yra platformos, kurios gana greitai leidžia įvertinti labai nemažos dalies skolintojų pasiūlymus. Nepamiršti to, kad tai yra svarbu. Kalbant apie jau turinčius paskolas – žinoma, neretai galima susidurti su finansiniais sunkumais, dėl to gali nebeužtekti lėšų sumokėti už turimas paskolas. Čia patarimas yra nelaukti, jeigu matome, kad situacija yra rimta, kol ji pati išsispręs, bet kuo greičiau kreiptis į tuos pačius skolintojus, kad su jais būtų galima suderinti, kaip išspręsti šią situaciją. Sprendimų visada yra, kai jų yra ieškoma. Skolintojai taip pat yra suinteresuoti ilgalaikiais besiskolinančiojo finansiniais pajėgumais. Jie yra tikrai linkę spręsti tas situacijas, su kuriomis susiduria.

– Kokią dalį pajamų, jūsų nuomone, saugu skirti paskolų įmokoms?

– Atsakingo skolinimosi nuostatai numato maksimalią galimą sumą, kurią galima išleisti skoloms padengti. Tačiau gali būti tam tikrų išlygų, kai yra įsitikinama, kad besiskolinantis tikrai gebės grąžinti, arba reinvestavimui gali būti taikomos šiek tiek didesnės normos, suderinus su skolintoju.

– Jeigu būtų situacija, kad pakiltų palūkanos, 40 proc. galėtų virsti į 50 ir 60 proc. mūsų pajamų. Ar vis dėlto tai yra saugi maksimali leistina riba? Ar rekomenduotumėte mažesnę dalį?

– Jeigu nėra būsto paskolos, siekiant finansinio stabilumo ir sumažinant ateities neapibrėžtumą, rekomenduojama apie 20 proc. skirti paskoloms.