Kurs darbo vietas

Žvejams, Klaipėdos miesto jūrinei bendruomenei ir savivaldybės tarnautojams pristatyta Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pradėta rengti žuvininkystės regiono, kuris apima Klaipėdos miestą, plėtros iki 2020 metų strategija.

Ši su Klaipėdos miesto žvejais, žuvininkyste susietomis visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybe, Klaipėdos regiono plėtros taryba suderinta strategija turi būti pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai vertinti iki šių metų rugsėjo 6 dienos.

Pagal ją būtų teikiami projektai, susieti su žvejybos ir žuvų pardavimo skatinimu, žuvininkystės bendruomenės vystymu, Danės, Smeltalės ir Vilhelmo kanalo pritaikymu turizmo reikmėms, jūrinės ir žuvininkystės kultūros puoselėjimu.

Strategijoje iškelti penki prioritetai. Trys skirti labiau žvejybos verslui skatinti, du – Klaipėdos miesto bendruomeniškumui, kultūrai ir vandens turizmui, įskaitant prieplaukų, kurios iš dalies reikalingos ir žvejybai, tvarkymu. Bendrai numatoma sukurti apie 40 naujų darbo vietų.

Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė pastebėjo, kad Strategija apima daug Klaipėdai reikšmingų sričių. Galima tikėtis, kad bus pateikti reikšmingi projektai. Atrenkant juos svarbi misija tektų pačiai Klaipėdos žuvininkystės bendruomenei, kurios atstovai bus projektų atrankos komisijoje.

Apsunkintos paramos sąlygos

Tai, kad nemaža dalis prioritetų susieti su Klaipėdos miesto projektais, nepatinka žvejams. Jie mano, kad parama yra skirta iš ES žuvininkystės fondo ir turi atitekti tik žvejams. Juo labiau, kad dauguma Klaipėdos žvejų dėl neteisingai jau dešimtmetį skirstomų kvotų, senų laivų, mokamų mažų kainų už sugautas žuvis jaučiasi skriaudžiami, stumiami iš verslo.

Jie norėtų kompensacijų už žvejybos kvotų praradimus, laivus, verslo netektis.

Vienas iš žvejų prabilo, kad dabar iškylančioms Klaipėdos žvejų problemoms spręsti reikėtų ne mažiau kaip 25 mln. eurų. Deja, numatyta vos 2,49 mln. eurų suma. Ir ji ne vien žvejams, bet ir partneriams – Klaipėdos miesto savivaldybės, visuomeninių žuvininkystės organizacijų projektams.

Ir sąlygos gauti paramą žvejams apsunkintos. Bendra Europos Bendrijos nuostata tokia, kad verslo projektams skiriama 50 proc. paramą. Kitą sumą, įskaitant ir PVM, reikia pridėti patiems. Tuo tarpu savivaldybės ir visuomeninių organizacijų projektams skiriama 80 proc. parama, o prisidėti reikia 20 proc. ir PVM.

Dėl tokio santykio kyla pavojų, kad žvejai iš viso gali neįsisavinti pinigų. Kai kuriuose Lietuvos regionuose žvejai jau atsisakė tokios paramos. Todėl kai kur strategijos net neruošiamos. Gali atsitikti ir taip, kad pinigai bus perskirstyti - Klaipėdos miestui jų gali tekti netgi daugiau nei 2,49 mln. eurų.

Bent šiuo metu paruošta Strategija, kurios preliminarus finansinis poreikio vertinimas yra apie 4 mln. eurų.

Verda aistros

Bet egzistuoja pavojus, kad dėl tarpusavio intrigų Klaipėdos miestas iš viso gali likti be paramos. Taip atsitiktų, jei dvi grupės dėl ES fondo pinigų įsiveltų į teismus. Ir tai nebūtų nieko nuostabaus - teismų procesai tarp Klaipėdos žvejų seniai kunkuliuoja.

Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės gavo 12 tūkst. eurų paramą strategijos parengimo mokymams. Visuomenei ji jau pristatė strategijos apmatus. Iki rugpjūčio vidurio planuojama parengti galutinį strategijos variantą, jį suderinti.

Pirminiame strategijos pristatyme savivaldybėje iš vicemerės J.Simonavičiūtės lūpų kaip tik ir pasigirdo teiginių, kad Klaipėdoje yra dar viena žuvininkystės vietos veiklos grupė. Ji taip pat ruošiasi rengti Strategiją. Kitaip tariant, konkuruoti dėl tų pačių 2,49 mln. eurų pinigų administravimo.

Ta kita grupė už kurios stovi didžiausią dalį Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų valdantys asmenys, oficialiai strategijos dar nepradėjo rengti. Pasigirdo, kad jai rengti bus renkami pinigai iš narių, nes paramos strategijai rengti ji negavo. Kur pinigai, ten ir aistros. Liepos 27 dieną planuojama šalinti jos pirmininką, rinkti kitą, nesusijusį su žvejyba ar žuvininkyste.

Manoma, kad tokiomis sąlygomis iki rugsėjo 6 dienos, nerealu tinkamai parengti strategiją ir ją suderinti su partneriais – savivaldybe ir visuomeninėmis žuvininkystės organizacijomis. Bet realu, kad strategija gali būti užsakyta ir nupirkta. Netgi yra tokių nuomonių, kad jau dabar strategija slapta rengiama – gal pagal užsakymą, gal Vilniaus kabinetuose, kurie susieti su žuvininkystės valdymu. Mat jau seniai pastebėta ir manoma, kad žuvininkystės valdininkai remia jiems palankią vieną Klaipėdos žvejybos grupę.

Nuo Klaipėdos iki Seimo

Klaipėdos politikai, netgi esantys valdančioje Liberalų sąjūdžio partijoje yra taip pat susiskaldę.

Vienas politikas iš valdančiosios partijos nuolat aršiai kritikavo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę už projektus, kurie buvo vykdomi pagal Strategiją iki 2013 metų.

Duota pylos, kad žvejai už ES pinigus prisipirko automobilių, rūkyklų, kur rūkomos ne žuvys, o dešrelės, statybinės technikos, daug pinigų išleista įvairioms konsultacijoms. Netgi žerta kritika, kad milijonas litų skirtas burlaivio „Meridianas“ atstatymui, nors tas sutvarkytas burlaivis tapo Klaipėdos miesto puošmena.

Ir pasiaiškinti nebėra kam, nes ankstesnis Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Petras Cirtautas mirė dar 2015 metų kovo pabaigoje.

Nuo šių metų pradžios grupės pirmininku tapęs žvejybos bendrovės vadovas, teisininkas Arvydas Žiogas su ankstesniais projektais niekaip nesusijęs. Jis įsitikinęs, kad naujos žuvininkystės fondo lėšos padėtų gaivinti žvejybą, žuvų pristatymą rinkoje, pakeltų jų vertę, sudarytų sąlygas pritraukti į žvejybos verslą jaunus žmones, rengtų žvejybos laivų laivavedžius ir mechanikus. Savo žvejybos laivus laikantis Liepojos uoste jis pastebėjo, jog Latvijoje požiūris į žuvininkystę yra palankesnis, žvejas labiau gerbiamas nei Klaipėdoje. To naudojantis ir ES parama reiktų siekti Klaipėdoje.

Nepaisant to, kritika toliau liejasi, išgalvojami kaltinimai nors realiai nėra už ką. Netgi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad strategija iki 2013 metų buvo įvykdyta gerai – vietoje planuotų 28-38 darbo vietų sukurtos ir išlaikytos - 49. Ir pinigų buvo įsisavinta daugiau kaip 95 proc.

Bet kurstomos aistros, rengiamasi rengti dar vieną strategiją, į pavojų statoma Klaipėdos miesto galimybė iš viso gauti paramą.

Kodėl tai vyksta nesuprantama ir pačioje Klaipėdos miesto valdančiojoje partijoje.

Toje grupėje, kuri rengiasi teikti alternatyvią strategiją esantis vienas itin svarbus asmuo, kaip manoma, šiemet kovą prieš Seimo narį Eugenijų Gentvilą galimai suorganizavo viešųjų ryšių akciją. Klaipėdos ir šalies žiniasklaidoje pasirodė rašinių ciklai, kad jis susijęs su „kažkokiomis Rusijos interesų Lietuvos žvejyboje grupėmis“. Tokia viešųjų ryšių akcija galimai stumiant savo interesus iš tiesų yra nešvarus reikalas.

Nepaisant to, tas vienas Klaipėdos liberalas palaiko tuos, kurie Klaipėdoje tarp daugumos žvejų ir žuvininkystės bendruomenėje neturi autoriteto, į žvejybos pinigų administravimą nori prastumti žmones nieko bendro neturinčius su žuvininkyste.