Anot ministro, laiko likę nedaug, tačiau galutinis sutarimas dėl bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos dar nepasiektas pačiame Briuselyje.

„Kalbuosi su ministrais (ES valstybių žemės ūkio ministrais – ELTA) ir visi turim tas pačias laiko įtampas. Šiandien dvi šalys tik paskelbė, kad strateginiai planai pateikti, tai Airija ir Estija. Tačiau vienas dalykas, kuris kelia visoms šalims narėms nerimą, yra tai, kad įgyvendinantys dokumentai bus patvirtinti tik gruodžio 6 d. Mes dirbame iš esmės pagal projektus, ir tai stabilumo tikrai neprideda“, – atsakydamas į parlamentarų raštu pateiktus klausimus Seime teigė K. Navickas.

Kalbėdamas apie planą, ministras patikino, kad didžioji strategijos dalis jau parengta.

„Jis buvo pradėtas rengti dar 2019 metais. Ir silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė padaryta, padarytos sektorių intervencinės priemonės. Didžioji teksto dalis yra ir, aišku, yra keletas dalykų, dėl kurių mes iki šiol derinamės su ūkininkų bendruomene“, – sakė jis.

Iki 2021 m. pabaigos kiekviena ES valstybė turi atlikti išsamią žemės ūkio sektoriaus analizę ir parengti žemės ūkio plėtros strateginį planą, kuriame turi būti išdėstyta tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimo planai. Valstybių parengti dokumentai teikiami Europos Komisijai, kuri savo ruožtu per šešis mėnesius juos įvertins ir patvirtins.

Kaip Eltai anksčiau sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki plano pateikimo EK, planas bus parengtas paviršutiniškai ir nebus priimtinas žemdirbiams. Jo teigimu, didelė dalis strategijos detalių dar nėra suderintos.

Keisti bendravimo manierą vertė Lobistinės veiklos įstatymas

Žemdirbiai K. Navicką kritikuoja ir dėl neva nevykstančio dialogo su ūkininkų bendruomene, prastos komunikacijos. Apie tai klausimo ir iš parlamentarų sulaukęs K. Navickas paminėjo Lobistinės veiklos įstatymą, iš esmės pakeitusį žemdirbių atstovų bendravimo su žemės ūkio ministru tvarką.

„Taip jau sutapo, kad mano kadencijos pradžia sutapo su Lobistinės veiklos įstatymo įsigaliojimo pradžia. Įvyko nemažai pokyčių bendravimo kultūroje, todėl jau nuo pirmų darbo dienų sulaukiau nepasitenkinimo, kad reikia deklaruoti susitikimus, registruotis lobistų registre, taip pat teikti ataskaitas apie pokalbius ir jų temas“, – teigė jis.

Ministras pažymėjo, kad stengiasi išklausyti visas ūkininkus vienijančias organizacijas, kurios pačios tarpusavyje nesutaria. Dažniausiai viešumoje linksniuojama Lietuvos žemės ūkio taryba (ŽŪT), pasak K. Navicko, nėra vienintelė tokia organizacija, todėl jos pozicija nėra galutinė.

„Siekiu bendravimo balanso tarp įvairių žemdirbių organizacijų. (...) Nors viešumoje norima parodyti, kad Lietuvos žemės ūkio taryba yra vienintelis ir teisėtas žemdirbių atstovas, tikriausiai visi žinote, kad taip nėra. Matome ir mes susipriešinimą tarp žemdirbių savivaldos institucijų, ir tikrai tas nedžiugina. Tikrai norėtųsi, kad žemdirbių savivalda būtų stipri ir atstovautų visiems interesams“, – tikino K. Navickas.

ŽŪT yra išreiškusi nepasitikėjimą ministru. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė Žemės ūkio ministerijos vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Savo ruožtu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.

Palaikymą K. Navickui taip pat išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, o jį delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai subūrė darbo grupę, kurioje bus siekiama rasti sutarimą tarp žemdirbių ir ministerijos, neatleidžiant K. Navicko. Jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.