- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pabėgėliams iš karo Ukrainoje Lietuvoje plačiau atveriamos darboviečių durys. Vyriausybė jiems mažina biurokratines įdarbinimo kliūtis. LNK praneša, kad profsąjungos pirmininkė nesulaiko ašarų, o ekonomistai įvardija, ar pabėgėliai gali išstumti iš darbo rinkos lietuvius.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusioje maisto ir kasdienio vartojimo prekių parduotuvėje dirba daugiau nei tūkstantis darbuotojų. Jos atstovai skaičiuoja, kad laisvų darbo vietų visada yra. Jas galėtų užpildyti ne tik lietuviai, bet ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
Didžioji dalis galėtų dirbti prekių surinkėjais, dalis būtų įdarbinti ir kaip kurjeriai. Tačiau laukiami ir specialistai – IT specialistai, programuotojai, kitų sričių specialistai.
Įmonė planuoja priimti per 100 skirtingų sričių specialistų ir žada tinkamas darbo sąlygas – tokius pačius atlyginimus kaip ir tautiečiams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Dėl supaprastintos įdarbinimo tvarkos ir Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimo, kad ukrainiečiai neprivalo mokėti lietuvių kalbos, keli šimtai darbdavių panoro priimti karo pabėgėlius.
Sužinojus apie pokyčius, neužsidaro ir Migracijos departamento durys. „Jau užsiregistravo pusantro tūkstančio ukrainiečių“, – LNK sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pagalba pabėgėliams neturi tapti žmonių išnaudojimu.
Ji tikina, kad Vyriausybei priėmus pakeitimus, darbdaviai neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti išdavimo, o Ukrainos piliečiai Lietuvoje galės dirbti dar negavę leidimo gyventi.
„Keičiasi tas, kad iš esmės visi ukrainiečiai ir jų šeimos nariai, kurie pabėgo nuo karo ir atvyko į Lietuvą, gali iš karto ieškotis darbdavio ir pradėti dirbti“, – sakė departamento direktorė.
Darbdavių susidomėjimas – didelis, mat, greičiausiai tai lemia noras ukrainiečius palaikyti ir suteikti galimybę čia jiems įsitvirtinti.
Siūlomų darbų pobūdis yra įvairus: darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, kvalifikuotus elektrikus, staklių operatorius ir inžinierius ar pavėžėjus.
Tačiau profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė nesulaiko ašarų. „Pagalba pabėgėliams neturi tapti žmonių išnaudojimu“, – sakė Kristina Krupavičienė.
Ji pasakojo, kad dažnai darbuotojai iš užsienio susiduria su didžiule neteisybe.
„Neteisingai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, nesumokėta už viršvalandžius arba darbo sąlygos netenkino. Tokių atvejų yra labai daug“, – sakė K. Krupavičienė.
Plūstelėjus ukrainiečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, pasigirdo kalbų, kad lietuviai išstums lietuvius iš darbo rinkos. Tačiau ekonomistai mano kitaip.
„Čia yra dovana Lietuvai, kad mes galime daugiau pasikviesti ukrainiečių, tuo pačiu padėdami ir jiems, ir spręsdami savo darbuotojų trūkumo problemas“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...