„Dvigubos paskirties projektams, kaip visada buvo planuota – pabrėžiu, kaip visada buvo planuota – bus skirta tiek minimaliai, kiek tiktai galima minimaliai skirti, tam, kad išpildytume būtent kariuomenės, ginkluotės ir žmogiškųjų resursų poreikį“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė R. Kaunas.
Taip jis kalbėjo „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui pareiškus, kad valdančioji koalicija yra sutarusi 1,5 proc. BVP iš 5,38 proc. BVP siekiančio krašto apsaugos biudžeto skirti dvigubos paskirties projektams.
„NATO susitarime yra pasakyta aiškiai, kad 1,5 proc. iš gynybos biudžeto gali būti skiriama dvigubos paskirties (projektams – BNS). Tai ši valdančioji dauguma, matydama kelių būklę, tiltų būklę, savivaldybėse tam tikrų pastatų, kuriems reikia, tai darys tą būtinai, mes net sutarę esame, kad tas 1,5 proc. tikrai bus ta vieta, pagal NATO susitarimą, kur galima daryti tuos susitarimus“, – tvirtinant kitų metų biudžetą Seime ketvirtadienį kalbėjo V. Ąžuolas.
Anot R. Kauno, V. Ąžuolas, kaip ir kiekvienas Seimo narys, gali turėti „savo įsivaizdavimą“.
„Techniškai jis yra teisus, tačiau mūsų geografinė situacija yra tokia, kad mes negalime sau leisti 1,5 proc. išleisti dvigubos paskirties reikmėms. Mes galime išleisti tik tiek, kiek reikia kariniam – realiam kariniam – mobilumui“, – kalbėjo R.Kaunas.
Paklaustas, jog V. Ąžuolas tvirtina apie koalicijos susitarimą dvigubos paskirties projektams skirti 1,5 proc. BVP, ministras atsakė, kad taip nėra.
„Čia jis taip sako“, – teigė R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP.
NATO narės birželį Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.
Naujausi komentarai