Vertindamas bendrovės „Leo LT“ dalybų projektą, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas teigia, kad, norint suvokti, ką iš tiesų daro valdžia ir „NDX energijos“ savininkai, reikia klausyti ne jų komentarų, o skaityti jų iniciatyva priimamus įstatymus ir sandorius.

Pasak jo, tai, ką „Leo LT“ sandorio dalyviai kalba visuomenei, visai neatitinka priimtų dokumentų esmės.

Pasak K.Čilinsko, iš priimtų valdžios sprendimų aiškiai matyti, kad tiek „NDX energijos“ savininkai, tiek politikai turi bendrą interesą ir jį nuosekliai realizuoja.

Teisininko tikinimu, 2008 m. sudarius „Leo LT“ sandorį, „NDX energijos“ savininkai tvirtino, kad prieš jų valią jie buvo įtraukti į tą sandorį. Sandoriu jiems, remiantis iki šiol slepiamais skaičiavimais, buvo atiduota kelių milijardų vertės, 38,3 proc. nacionalinio energetinio kapitalo dalis.

Skirtingai nei politikai viešai aiškino, bendrovės „Leo LT“ steigimo dokumentuose ir tos bendrovės steigimą legalizavusiame AE įstatyme nebuvo numatyta „NDX energijos“ pareiga mainais už gautą nacionalinį turtą finansuoti naujos AE ir jungčių su užsieniu statybą.

Tai nustatė Konstitucinis Teismas ir pripažino, kad tuo pažeidžiama Konstitucija. Anot K.Čilinsko, vykdant šį Konstitucinio Teismo nutarimą, turėjo būti padarytos pataisos įstatymuose ir „Leo LT“ sandoryje, pagal kurias bendrovės „Leo LT“, vadinasi, ir „NDX energijos“ savininkai privalo investuoti savo lėšas į naujos AE ir jungčių statybą. Bet „NDX energijos“ savininkai iš karto pareiškė, kad neplanavo investuoti. Tuomet, pasak K.Čilinsko, valdžia pasirinko kitą sprendimą, pagal kurį „NDX energija“ pasiima 2008 m. sandoriu gautą valstybės kapitalo dalį ir bėga iš bendrovės. Bėgimą iš bendrovės lėmė dar ir Europos Komisija.

Ji ėmė vis ryžtingiau reikalauti Vyriausybės pateikti sandorio dokumentus, įskaitant nusikalstamą įkainojimą, pagal kurį valstybės kapitalas buvo įvertintas pigiai, o NDX-brangiai ir tai užtikrino NDX-ui LEO bendrovėje 38,3 proc. nacionalinio energetinio kapitalo. Jei Vyriausybė būtų pateikusi tuos dokumentus Europos komisijai, tai ši, vadovaudamasi Teisingumo Teismo praktika, būtų pareikalavusi vienašalės pilnos restitucijos. O tai reiškia, kad „NDX energija“ atiduotų valstybei visą kapitalą, kuriuo ši bendrovė praturtėjo neteisėto sandorio sąskaita.

Pasak K.Čilinsko, „Leo LT“ sandoriu buvo ne tik nepagrįstai pripažinta „NDX energijos“ teisė į „Leo LT“ bendrovės turto dalį, bet šiuo sandoriu taip pat buvo baigtas valstybinių Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas. Vadinasi, pripažinus „Leo LT“ sandorį niekiniu ir dar paskaičiavus, kiek NDX savininkai praturtėjo iš elektros pardavinėjimų, jie galėjo išeiti iš „Leo LT“: bendrovės tuščiomis kišenėmis, o valstybei būtų sugrąžinti Vakarų skirstomieji tinklai ir 38,3 proc. kapitalo, kuris iš valstybės atimtas „Leo LT“ sandoriu.

Kartu, pripažinus „Leo LT“ sandorį niekiniu, jis taptų nusikaltimu ir visi kaltininkai, įskaitant kai kuriuos politikus, turėtų būti patraukti atsakomybėn. Matyt, politikai to nenorėjo, nes Vyriausybė pasiekė, kad Seimas priimtų, o Prezidentė pasirašytų vadinamąjį „Leo LT“ įstatymų paketą, kuris stipriai apsunkino „Leo LT“ sandorio panaikinimą.

Be to, paketas sudarė galimybę greitai likviduoti, t.y., išsidalinti „Leo LT“ bendrovę ir „NDX energijai“ pabėgti iš „Leo LT“ bendrovės, neįvykdžius Konstitucinio Teismo nustatytos pareigos, t.y., mainais už gautus 38,3 proc. nacionalinio kapitalo skirti savo lėšas naujos AE statybai.

Tuo tikslu paketas nustatė, kad „Leo LT“ neturi finansuoti AE statybos. O tai, išvertus į teisinę kalbą, reiškia, kad dalinant bendrovę, iš „NDX energijos“ negali būti išskaičiuojam tiek pinigų, kiek ji turėjo investuoti į AE statybą.

Pasak teisininko, paskelbta informacija apie bendrovės likvidavimą rodo, kad apie „NDX energijos“ interesus yra gerai pagalvota. Numatoma, kad bendrovės likvidavimo klausimus spręs likvidatorius, o jis veiks pagal Lietuvos įstatymus, kurie galiojantį sandorį, taigi, ir „Leo LT“ sandorį, laiko privalomu. O pagal šį sandorį „Leo LT“ likvidavimo atveju „NDX energijos“ savininkai turi teisę išeiti iš bendrovės, išsinešdami savo 38,3 proc. dalį. O visus valstybei kilusius milijardinius nuostolius turės padengti mokesčių mokėtojai. Kaltų nebus, nes, esą, viskas vyks pagal įstatymų paketą.