Pandemijos padariniai

Finansų ministerija siūlo keisti PVM lengvatas – lengvatinį 9 proc. tarifą, kuris šiuo metu taikomas apgyvendinimui, meno ir kultūros renginiams ir keleivių vežimui, norima didinti iki 12 proc.

Pasak vienos didžiausių šalies keleivių vežėjų „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, panaikinus lengvatą, įmonei PVM pabrangtų 3 proc. ir tai nebūtų nejaučiama našta, nes keleivinio transporto apkrova dar nuo COVID-19 pandemijos negrįžo į iki tol buvusias vėžes. „Mieste situacija geresnė – apie 90 proc. atsigavęs,  rajoninis, priemestinis transportas – apie 80 proc., o tarpmiestinis – tik 60 proc.“, – pasakoja L. Skardžiukas.

Jis nerimauja, kad vežėjų situaciją dar labiau pasukins vadinamasis e. tollingas – nuo kitų metų pradžios turinti įsigalioti elektroninė kelių rinkliava. „Mes suprantame, kad e. tollingas kaip idėja yra geras dalykas, nes visi norime važinėti gerais keliais, o tam reikia pinigų, – sako L. Skardžiukas. – e. tollingas sprendžia biudžeto surinkimo klausimus, bet tikrai nesprendžia viešojo transporto klausimų. Viešasis transportas atsigavęs tik 60 proc., o per e. tollingą kelių mokestis mums pabrangtų penkis kartus, palyginti su tuo, kas buvo iki šiol.“

Bendrovės „Busturas“ vadovas Vaidas Seirackas taip pat sako, kad, remiantis projektiniu e. tollingo planu, kai kuriais atvejais kelių mokestis vežėjams iš tiesų galėtų brangti gerokai smarkiau: „Pagal projektinį variantą suskaičiavome, kad metinis kelių mokestis didėja labai įvairiai – maždaug nuo šešių iki 20 kartų vežėjams. Viskas priklauso nuo to, kokiais keliais ir kokius atstumus, kokiu dažnumu bus važiuojama.“

„Kol kas negalime komentuoti, tikriausiai daugiau komentuoti turėtų Susisiekimo ministerija (SUMIN), nes iš tikrųjų nežinome ministerijos planų. Tačiau jeigu iš tikrųjų bus tiesmukiškai padaryta, savaime suprantama, viskas sukris į sąnaudas ir nuguls ant galutinio vartotojo, šiuo atveju – keleivio, pečių“, – prognozuoja V. Seirackas.

„Nežinau, kaip ateityje tai turėtų atrodyti. Geležinkeliai tikriausiai nepasiruošę priimti tokio keleivių skaičiaus, o su mūsų transportu turbūt keleiviai nebenorės važiuoti, kai kelių mokestis bus taip tiesmukiškai įvestas. Tačiau galbūt ministerija ras kokių nors kompensavimo ar kokių papildomų kriterijų, kurie galėtų sumažinti sąnaudas“, – viliasi jis.

Kryptis: pasak L. Skardžiuko, Lietuvai labai trūksta bendros keleivinio viešojo transporto respublikinės strategijos. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Sąžiningesnė sistema

SUMIN atkreipia dėmesį, kad tarpmiestinių autobusų vežėjai ir šiuo metu moka kelių rinkliavas, o e. tollingo sistema – daugelyje ES valstybių jau ne vienus metus egzistuojantis modelis, kai rinkliava mokama ne už laiką, o nuvažiuotus kilometrus.

„Ministerijos nuomone, tai sąžiningesnė sistema, nes nuvažiuotų kilometrų skaičius daro tiesioginę įtaką Lietuvos kelių nusidėvėjimui, o kartu gali būti įvertinamas tiesioginis poveikis aplinkai. E. tollingo sistema subalansuoja kelių infrastruktūros finansavimą ir tvaraus judumo tikslus, todėl, svarstant e. tollingo modelį, atsižvelgiama į įvairių transporto rūšių specifiką“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Jo teigimu, šiuo metu galutiniai sprendimai dėl atnaujintos rinkliavos tarpmiestinių autobusų vežėjams dar nepriimti – vyksta analizė ir konsultacijos su suinteresuotomis šalimis. Planuojama, kad e. tollingo tikslūs tarifai būtų apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į sunkiasvorės komercinės priemonės keliamos taršos lygį ir nuvažiuotą atstumą.

„Tai leis labiau atsižvelgti į principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Šis modelis labiau atspindi ir gyventojų teisėtus lūkesčius – turėti kokybiškus kelius, kad nereikėtų raudonuoti prieš savo kaimynus lenkus, į kuriuos siekiama lygiuotis. Ten e. tollingo modelis veikia jau ne vienus metus“, – primena viceministras.

„Mūsų strateginiai partneriai didžiuojasi savo keliais, o vienas iš pagrindų, kuris leido pasiekti geresnę kelių būklę, buvo e. tollingo sistemos įdiegimas ir sąžiningas apmokestinimas. Apie galutinį sprendimą ir konkrečius tarifus visuomenė ir vežėjai bus informuoti iš anksto, užtikrinant skaidrų įgyvendinimą“, – tikina R. Žiobakas.

Neseniai susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis išreiškė viltį, kad įstatymo projektas dėl Kelių fondo steigimo Seimui bus pateiktas ir patvirtintas dar šios pavasario sesijos metu. Ministro teigimu, kartu su Kelių fondo projekto įsteigimu norima penkis kartus praplėsti apmokestinamų kelių tinklą.

„Dabar vyksta didelės ir plačios diskusijos apie tai, kodėl kažkas turi mokėti. Sunkiasvorės priemonės, gadinančios kelius, moka per vinječių sistemą. Tačiau iš 21 tūkst. km dabar apmokestinta 1,7 tūkst. km. Norime praplėsti penkis šešis kelius“, – E. Sabutį citavo naujienų agentūra ELTA.

Norime keleivius skatinti važiuoti viešuoju transportu, rinktis tvarias keliones, bet kartu skatiname važiuoti lengvaisiais automobiliais, kadangi jie neapmokestinti.

SUMIN skaičiavimu, Kelių fondo lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų. Planuojama, kad pagrindinis fondo lėšų šaltinis e. tollingas pakeis dabartines vinjetes ir kasmet generuos apie 200 mln. eurų pajamų.

Sunkiai suderinama?

Valdžia ragina šalies gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, tad L. Skardžiukas neslepia, kad jam sudėtinga suprasti mokesčių keleivinio transporto įmonėms kėlimo logiką.

„Žiūrima, kaip skatinti viešąjį transportą, todėl vienareikšmiškai sakome, kad e. tollingo prasme neturėtų būti apmokestinamas viešasis transportas. Jei valstybė skatina viešąjį transportą, ji jo neturėtų apmokestinti, nes tai galutinai sužlugdytų. Būtų sunkiai atstatoma arba keleiviai galutinai persėstų į kitas transporto priemones ir tada viešasis transportas kainuotų daug daugiau“, – teigia L. Skardžiukas.

„Negana to, žinome, kad po metų dvejų bus siūloma kelių tinklo apmokestinimą didinti, dvigubinti ir trigubinti. Vadinasi, beveik visi keliai bus apmokestinti ir tai bus ne tik mokestis magistralėje Vilnius–Klaipėda“, – akcentuoja jis.

L. Skardžiukas pabrėžia, kad e. tollingo sistema turėtų būti apmokestinamos ne tik komercinės transporto priemonės, bet ir privačios. „Lietuvoje yra 2 mln. privačių automobilių. Aš sutikčiau sumokėti 100 eurų per metus, kad važinėtume tikrai geresniais keliais. Prašau – planuojami 200 mln. eurų iš karto ant stalo. Tačiau čia reikia politinės valios – visi suprantame, kad politikai nenori apmokestinti privataus transporto. Problema nebus išspręsta, jei bus apmokestintas tik komercinis transportas“, – įsitikinęs „Kautros“ vadovas.

V. Seirackas laikosi panašios nuomonės: „Mes tikriausiai suprantame, kas yra kelių mokestis. Tai mokestis už naudojimąsi infrastruktūra. Jeigu ja naudojasi visi, tikriausiai nuo visų kokia nors dalis ir turėtų būti skiriama šitai infrastruktūrai. Tačiau jeigu visus mokesčius sukrausime tik sunkiajam transportui, niekaip nesustabdysime lengvųjų automobilių besaikio judėjimo, vykstančio dabar.“

„Norime keleivius skatinti važiuoti viešuoju transportu, rinktis tvarias keliones, bet kartu skatiname važiuoti lengvaisiais automobiliais, kadangi jie neapmokestinti ir su jais važiuoti bus žymiai pigiau“, – akivaizdų paradoksą įžvelgia V. Seirackas.

Vizija: susisiekimo viceministro R. Žiobako teigimu, planuojama, kad e. tollingo tikslūs tarifai būtų apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į sunkiasvorės komercinės priemonės keliamos taršos lygį ir nuvažiuotą atstumą. / Susisiekimo ministerijos nuotr.

Trūksta bendros strategijos

L. Skardžiukas atkreipia dėmesį ir į kitą skaudulį – Lietuva neturi patvirtintos respublikinės keleivinio viešojo transporto strategijos. „Viešasis transportas yra vaikas be galvos, – situaciją įvardija jis. – Už miestų viešąjį transportą atsakingos savivaldybės. Savivaldybės priklauso Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir ten strategiją kuria vienas ar du žmonės. Už tolimąjį transportą, t. y. už tarpmiestinį transportą ir Lietuvos geležinkelius, yra atsakinga SUMIN. Kelių transporto kodekse yra įrašyta, kad už viešojo transporto strategiją, politiką, vystymą yra atsakinga SUMIN, bet už miesto ir priemiestinį transportą atsakingos savivaldybės. Bendros politikos nėra.“

Kone pusė Lietuvos savivaldybių yra patvirtinusios nemokamą transportą. Likusios savivaldybės mąsto, kaip išsisukti iš finansiškai komplikuotos padėties. „Žaliasis regionas – nuo Šilutės iki Jurbarko galime važiuoti nemokamai, ten važiavimą subsidijuoja savivaldybės. Mes dabar, važiuodami senuoju Žemaičių plentu, konkuruojame su nemokamu transportu, kurį dotuoja savivaldybės, ir mes, kaip verslas, mokame mokesčius valstybei, kad ji duotų nemokamą transportą. Kitaip tariant, jai patys sumokame mokesčius ir jie organizuoja nemokamą transportą. Na, juos renka rinkėjas, jie duoda tokį nemokamą transportą“, – sako L. Skardžiukas.

„Respublikoje nėra bendros viešojo transporto strategijos. Jeigu jos nėra, vykdoma tik užduotis, kaip sukaupti lėšas į kelių fondą, ir visiškai nežiūrima į strategiją, iš ko kaupti tas lėšas“, – priduria jis.

L. Skardžiukas vėl atsigręžia į e. tollingo sistemą, kuri, bent jau tokia, kokia kol kas numatyta, vežėjams nepaliks kitų alternatyvų kaip tik pakelti kainą keleiviui: „Tačiau ką reiškia pakelti kainą, jei po kovido sugrįžo tik 60 proc. keleivių? Ir kaip mes galime pakelti kainą, jei lengvasis automobilis yra neapmokestinamas? Nusipirkau golfuką už 500 eurų ir važiuoju.“

„Mes turime pirkti autobusus, kelių kodekse yra nurodyta 10–14 metų senumo. Nuo 2026 m. bus galima naudotis tik dešimties metų senumo. Dabar dar autobusuose privaloma turėti žmonėms su negalia pritaikytus keltuvus, tai irgi didina kainas. Mes puolame į kraštutinumus, – sako L. Skardžiukas. – Visa dūšia visam tam pritariu, bet gal galima žingsnis po žingsnio tai padaryti? Dabar vien „Kautra“ keltuvams pernai išleido 600 tūkst. eurų, o pervežėme gal 40 keleivių su negalia. Sakau, būtume su taksi nuvežę į priekį ir atgal ir turbūt būtų 100 kartų pigiau kainavę. Reikia eiti link gerovės, bet turbūt žingsnis po žingsnio.“

Šis modelis labiau atspindi ir gyventojų teisėtus lūkesčius – turėti kokybiškus kelius, kad nereikėtų raudonuoti prieš savo kaimynus lenkus [...]. Ten e. tollingo modelis veikia jau ne vienus metus.

Jis pasigenda nuoseklumo: „Nesvarbu, pasikeitė valdžia ar ne, bet reikia nuoseklumo, kad visi turėtų laikytis bendros strategijos, nesvarbu, ar VRM, ar SUMIN vadovauja. Dar girdime, kad gal bus ir regionų ministerija, įkurs dar kokį nors tarpsavivaldybinį maršrutą, pavyzdžiui, Šakiai–Kaunas. Nuspręs, kad tai nebe tolimasis susisiekimas, o tarpsavivaldybinis, ir jį reguliuos regionų ministerija. Bus tada trys ministerijos ir tikrai tai bus vaikas be galvos. Strategijos nėra, o mums reikia įgyvendinti. Ir taip jau penkeri metai.“

Devintus metus viešojo transporto įmonės vadovo pareigas einantis V. Seirackas visą šį laikotarpį taip pat girdi diskusijų apie tas pačias problemas. „Lietuvoje nėra jokios viešojo transporto ateities strategijos ir kartais susidaro įspūdis, kad visos ministerijos dirba atskirai ir į skirtingas puses“, – sako „Busturo“ vadovas.

„Be abejonės, reikėtų bendros keleivinio viešojo transporto strategijos, nes būtų daugiau aiškumo, kur einame, ko norime ir ko siekiame. Tada galėtume kurti kokius nors ilgalaikius planus. Dabar neturime jokios strategijos, ką apskritai veiksime po penkerių metų ir kokiu transportu važiuosime“, – tęsia jis.

Proveržio nesitiki

Vis dėlto viešojo keleivinio transporto fronte yra ir geresnių žinių: nuo balandžio tolimojo tarpmiestinio susisiekimo maršrutais su 50 proc. nuolaida gali vykti senatvės pensininkai, sulaukę 65 metų, išskyrus pareigūnus ar kitus žmones, kurie į pensiją išeina anksčiau. Iki tol 50 proc. nuolaida buvo taikoma nuo 70 metų.

Tarpmiestiniais maršrutais pusę kainos nuo šiol moka tėvai, įtėviai ar globėjai, važiuojantys kartu su vaikais savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis.

Ši nuolaida negalioja miesto ir priemiestiniame transporte, tačiau juo su 80 proc. nuolaida važiuoti gali vaikai iki septynerių metų, jeigu užima atskirą vietą, taip pat 8–18 metų vaikai, studentai iki 23 metų, o traukiniais, tolimojo susisiekimo autobusais, laivais bilietai jiems kainuoja pusę kainos.

Vis dėlto V. Seirackas sako, kad drastiško keleivių srauto padidėjimo vežėjai tikrai nesitiki, tačiau tai svarbus žingsnis, suvienodinantis sąlygas keleiviams. „Anksčiau studentai ir jaunimas turėjo lengvatų važiuodami vietiniu ir priemiestiniu transportu, o tarpmiestinis transportas buvo kažkaip užmirštas. Vaikams suteikti tokių lengvatų jau seniai reikėjo, mes tam pritariame, ne vienus metus apie tai kalbame“, – pabrėžia „Busturo“ vadovas.

Kad pataisos sugrąžino didesnį teisybės jausmą, pritaria ir L. Skardžiukas. „Pati įstatymo norma atkūrė teisybę dėl vaikų vežimo. Dėl pensininkų irgi pritariu: pradėjai gauti pensiją ir gauni nuolaidą, o anksčiau galėjai gauti tik nuo 70 metų. Šeimoms savaitgaliais dabar irgi yra nuolaida“, – sako jis.

Tačiau „Kautros“ vadovui kai kurios Seime vykusios diskusijos, kai buvo teigiama, kad dėl pataisų į autobusus nebetilps keleiviai, kelia lengvą juoką – jo teigimu, taip neatsitiks. „Jeigu matome, kad netelpa keleiviai, skiriame didesnių autobusų, papildomų. Tos apkrovos būna tik piko metu, o mes juk dirbame 365 dienas, visą parą, o apkrovos būna penktadieniais vakare, šeštadieniais, ir į tai reaguojame. Tačiau mūsų tikslas – kad tai vyktų nuosekliai, – dėsto L. Skardžiukas. – Manau, pataisos dėl nuolaidų lems pliusą, bet santūriai.“

Nutraukia konkursą, ieškos geresnių būdų

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ nutraukia e. tollingo kūrimo konkursą. Įmonė žada artimiausiu metu peržiūrėti projekto reikalavimus ir apsispręsti dėl tinkamiausio būdo įdiegti sistemą.

Pasak „Via Lietuvos“, konkurso sąlygose nebuvo dabar aktualių reikalavimų dėl kibernetinio saugumo, kurie liktų neįgyvendinti, jei įmonė sudarytų sutartį 2021-ųjų – kai konkursas buvo paskelbtas – sąlygomis.

Laikinasis „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad konkursas nutraukiamas per ketverius metus nuo jo paskelbimo smarkiai pasikeitus sistemos diegimo aplinkybėms – patobulėjus technologijoms, pasikeitus teisinei aplinkai ir kibernetinio saugumo reikalavimams.

Sprendimą bendrovė priėmė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) vasarį galutinai paskelbus, kad konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui dar pernai gruodį pripažinus neteisėtu „Via Lietuvos“ sprendimą skelbti kitą – sistemos nuomos konkursą. Sistemos diegimo konkursas teismuose buvo įstrigęs daugiau nei dvejus metus.

„Via Lietuva“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė-Pivoriūnienė viliasi, kad verslas supras, kodėl nuspręsta nutraukti konkursą. Pasak jos, iki šiol konkurso dalyviai itin aktyviai naudojosi savo teise skųsti viešųjų pirkimų procedūras, tačiau kiekvienas toks apskundimas lėmė procesų stabdymą. R. Butautaitės-Pivoriūnienės teigimu, šis sprendimas reikalingas, kad būtų sukurta gerai veikianti ir saugi kelių rinkliavos sistema.

Susisiekimo ministras E. Sabutis yra minėjęs, kad e. tollingą galėtų kurti pati „Via Lietuva“, o su šį konkursą laimėjusia, bet dėl teisinių ginčų jo įgyvendinti negalėjusia įmone „ProIT“ – išsiskirti taikiai.