„Krekenavos Agrofirma“ į Kiniją mėsą eksportavo beveik penkerius metus. Tačiau nuo dabar Kinija lietuviškos jautienos neįsileis.

„Mums dabar šita žinia neturi jokios įtakos, nes jau buvo uždrausta. Išmuitinti prekių neišeina. Eksportas nuo gruodžio mėnesio, kas buvo pakeliui, tas grįžta atgal“, – sakė „Krekenavos Agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

„Krekenavos Agrofirmos“ pardavimai į Kiniją pastaruosius metus sparčiai augo. Per dvejus metus nuo 20 tonų iki 700.

„Tikrai potencialas buvo ir kitos įmonės jau buvo leidimus begaunančios. Tai augimas galėjo būti dar du tris kartus didesnis“, – kalbėjo Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Į Kiniją keliavo 10 proc. viso įmonės eksporto. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad nuo šiol Kinija iš Lietuvos neįsileis pieno produktų ir alaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paskaičiuota, kad dėl tokių Kinijos sankcijų Lietuva praras apie 300 milijonų eurų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

„Praktinės problemos šiuo metu dėl tokio sprendimo nėra, kadangi šių produktų eksportas į Kiniją pastaraisiais mėnesiais nevyksta. Tie eksportuotojai, kurie eksportavo anksčiau, yra persiorientavę į kitas rinkas“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Kinijai toliau blokuojant lietuviškas prekes, verslas įsitikinęs, kad vis daugiau įmonių iš Lietuvos išsikels. Esą registruotos kitoje šalyje lengviau apeis ribojimus. Kalbama apie perspektyvas Latvijoje ir Estijoje.

„Tai reiškia, kad gamybiniai padaliniai, darbo vietos daugiausia Lietuvoje bus išsaugotos tik, kad pagrindiniai mokesčiai bus mokami jau nebe Lietuvoje“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Investuotojų forumas įsitikinęs, kad kalbos apie bėgimą iš Lietuvos kartais būna perdėtos. „Labai dažnai mes pasikarščiuojame ne viską įvertinę ir puolame daryti sprendimus arba jei ir nedaryti sprendimų, tai bent kalbėti apie juos. Lyg, atrodytų, kad tokiu būdu pagąsdins, bet visi supranta, kad Lietuva negali žengti atgal – ji nekeis pavadinimo Taivano“, – teigė asociacijos „Investors Forum“ vadovė Rūta Skyrienė.

Kai kurios bendrovės, negaudamos žaliavų ir komponentų, ryšius su Kinija nutraukia. Naujos produkcijos ieško pas Kinijos kaimynus. Pavyzdžiui, Pakistane ar Indijoje.

„Žinoma, kad kainos gali kilti dėl įvairių priežasčių – ir dėl pailgėjusio kelio, išaugusių transportavimo kaštų, žaliavos aukštesnių kainų“, – atviravo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius.

Valdžia kurį laiką siūlo Lietuvos verslui ieškoti kitų rinkų. Naujų nišų Singapūre ir Australijoje ieškojo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Verslui reikia rinkos –  turėti, kur išvežti ir parduoti. Tai čia turi būti ir yra Vyriausybės proaktyvus veikimas rinkų paieškoje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Jeigu mūsų prekių ir paslaugų nėra kažkurioje šalyje, tai greičiausiai tai yra ekonominė logika: per toli, per brangu, konkurencija, o ne dėl to, kad kažkas durų neatidarė.

„Prisiminkime, kad mūsų verslas yra globalus, tarptautinis ir daugybę metų rinkų ieškojo patys, dalyvavo parodose. Ir jeigu mūsų prekių ir paslaugų nėra kažkurioje šalyje, tai greičiausiai tai yra ekonominė logika: per toli, per brangu, konkurencija, o ne dėl to, kad kažkas durų neatidarė“, – sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Ne vieną mėnesį kalbama ir apie perspektyvas Taivane. „Koks rezultatas, kiek mėsos produktų išvažiavo į Taivaną? Taivanas... Šiandien nėra suderinti net veterinarijos leidimai ir sertifikatai, ir, neaišku, kada bus“, – pasakojo „Krekenavos Agrofirmos“ vadovas.

Tačiau gerų naujienų esą turi prezidentas Gitanas Nausėda. Patarėja sako, kad jis iš Vokietijos bendrovių išgirdo patikinimą, kad jos iš Lietuvos nesitrauks. Šiuo metu Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (Kauno LEZ) veikia automobiliams elektroniką gaminantys milžinai „Continental“ ir „Hella“.

„Gerai, kad prieš vizitą gavome patikinimą iš Vokietijos kompanijų, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, kad jos neketina trauktis“, – kalbėjo Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Tačiau susitarimas su vokiečiais esą tikrai nereiškia, kad prezidentas gavo garantiją, jog „Continental“ ateitis Lietuvoje – šviesi.

Pramonininkai patikino, kad Kinija jau kelerius metus nėra pigios žaliavos rojus. Todėl neretas ieško arba jau ir rado kitas rinkas. „Manau, kad visas pasaulis suprato, kad tai yra pakankamai komplikuota šalis, kur sprendimai gali atsirasti bet kuriai kitai šaliai kažkuo neįtikus“, – svarstė asociacijos „Investors Forum“ vadovė.

Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį palyginus su tuo pačiu metu užpernai krito 91 procentu.