Šiemet Klaipėdos uostas rytinės Baltijos jūros regione pagal krovos augimo tempus yra vienas iš lyderių lenkdamas netgi Rusijos uostus.

Išlieka augimas

Per septynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 22,22 mln. tonų krovinių. Tai net 8 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uostui sėkmingas buvo liepos mėnuo. Per jį krauta 3,36 mln. tonų. Tai net 19,4 proc. arba 546 tonomis daugiau nei pernai liepą. Pagal šį augimo tempą Klaipėda tapo regiono lyderiu.

Šiemet Klaipėdos uoste ir toliau išlieka sėkminga naftos produktų ir trąšų krova. Skystų krovinių krova Klaipėdos uoste yra net 40,4 proc. arba 1,787 mln. tonų didesnė nei pernai. Trąšų krauta 14,9 proc. arba 910,569 tūkst. tonų daugiau nei pernai.

Vertinant procentais šiemet daugiau už Klaipėdos uostą regione krauna Būtingės naftos terminalas. Jo krova net 25 proc. didesnė nei pernai. Toks augimas yra todėl, kad 2014 metais Būtingės naftos terminale buvo krovos smukimas.

16,6 proc. augimas šiemet fiksuojamas Rusijos Ust Lugos uoste. Jis per 7 mėnesius regione krovė daugiausiai – 49,9 mln. tonų. Po jo sekė Rusijos Primorskas – 34,3 mln. tonų (augimas +3,4 proc.), Sankt Peterburgas – 30,4 mln. tonų (smukimas 14,9 proc.). Rusijos Kaliningrado uostas per 7 mėnesius krovė 7,5 mln. tonų (kritimas 4,9 proc.). 

Lenktynės su Ryga

Iš rytinės Baltijos jūros šalių uostų pagrindiniu Klaipėdos konkurentų yra Rygos uostas. Jis nuo metų pradžios buvo gerokai išsiveržęs į priekį. Atotrūkis buvo pasiekęs iki 2 mln. tonų. Tačiau dabar jis jau tirpsta.

Per septynis mėnesius Klaipėdos uostas krovė 22,22 mln. tonų, Rygos uostas 23,71 mln. tonų. Per tą patį laiką Klaipėdos uosto augimo tempas palyginti su 2014 metais buvo 8 proc., Rygos – 1 proc.

Klaipėdos uosto augimas šių metų viduryje didėjo nuo 6,2 proc. po 6 mėnesių iki 8 proc. po 7 mėnesių. Tuo tarpu Rygos uosto augimas mažėja. Po 6 mėnesių jis siekė 2,3 proc., dabar jau 1 procentų. Jei išliks tokia tendencija jau artimiausiu metu Rygos uosto krova taps minusinė. Tokiu atveju pliusinė išliktų tik Klaipėdos uosto krova, nes kitų rytinės Baltijos šalių uostų – Ventspilio ir Talino krovos jau nuo metų pradžios yra giliame minuse.

Smukimą vis labiau patiria ir Rygos uostas. Jame mažėja konteinerių, įvairių krovinių, vadinamų generaliniais, grūdų. Kol kas Rygos uoste išlieka rusiškos anglys. Jų per 7 mėnesius krauta net 8,68 mln. tonų. Tai 2,8 proc. daugiau nei pernai. Taip yra todėl, kad ekonominių sunkumų spaudžiama Rusija didina naudingų žaliavų eksporto apimtis.

Krizės paveikti

Galima daryti prielaidą, kad bendras Baltijos jūros krovos smukimas dėl Rusijos ekonomikos lėtėjimo mažiausiai veikia Klaipėdos uostą. Vieninteliame Lietuvos uoste kiek ryškiau krito tik konteinerių krova. Bet kai į Klaipėdos uostą plaukia rekordinio dydžio konteineriniai laivai, galima tikėtis, kad konteinerių krova pradės taisytis. 

Rusijos ekonomikos smukimas ir krovinių perorientavimas į savus uostus labiausiai veikia Talino ir Ventspilio uostus. Talino uosto krovos smukimas per 20 proc. Šiam uostui labiausiai kirto pagrindinio krovinio rusiškų naftos produktų netektis. Jų šiemet kraunama per 30 proc. mažiau. Naftos produktai siekė net 61 proc. Talino uosto krovos. Talino uostui ypač skaudus liepos mėnuo. Per jį konteinerių krova palyginti su praėjusiais metais mažesnė 20 proc., naftos produktų – net 40 proc. Ryškus smukimas turėjo didžiulės įtakos ne tik Talino uostui, bet ir šios šalies geležinkeliams. Ventspilio uosto krovos kritimas siekia apie 15 proc. Ryškiai sumažėjo rusiškų naftos produktų ir anglių.       

Rusijos krizė gerokai paveikė Rygos uosto keleivių srautus. Šiemet jie net 38,8 proc. mažesni nei pernai. Toks smukimas pirmiausiai aiškinamas keltuose, kurie plaukia į Stokholmą, sumažėjusiais Rusijos turistais.