Kodėl kai kurie darbdaviai baidosi ir nenori įdarbinti nepilnamečių?

  • Teksto dydis:

Vilnietė Daniela baigė vienuolika klasių. Mergna jau dirba. Tai – jos pirmasis darbas – gamina burbulinę arbatą, praneša LNK.

„Pati labai dažnai ateinu į kavines išgerti kavos, pasimokyti. Aš manau, kad tai yra labai jauki erdvė tam. Savo CV ir motyvacinius laiškus išsiunčiau į labai daug kavinių“,– sakė moksleivė Daniela Luniova.

Paauglė sakė norinti užsidirbti, nes kitamet laukia egzaminai. Pinigus skirs mokymams ir korepetitoriams. Tiesa, jaunimas atviravo – įsidarbinus jiems svarbu ne tik finansinsinė nepriklausomybė.

„Mikroklimatas yra vienas svarbiausių faktorių visur – tiek darbe, tiek mokykloje“, – vardijo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.

„Populiariausia – maitinimo ir gėrimų teikimo vieta – dirba padavėjais. Maisto produktų gamyba, mažmeninė prekyba, didmeninė prekyba. Dirba taip pat ir pastatų statybų sektoriuje, ir, pavyzdžiui, sportinėje veikloje“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Kur sezono metu labiausiai trūksta darbuotojų? Paslaugų sferoje. Ir ne paslaptis, kad mūsų pajūris atsigauna, ir visi trys mėnesiai yra tie, kurie reikalauja jaunimo“, – teigė Prefesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Vaikai ir paaugliai neretai nori ir bando darbą derinti su atostogomis. „Iš savo aplinkos tikrai girdžiu, kad didžioji dalis pasirenka vieno mėnesio darbą. Pavyzdžiui, liepą, o rugpjūtį jau stengiasi keliauti į įvairius festivalius ar savanoriauti“, – pasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

O kaip į tokius jaunus darbuotojus reaguoja darbdaviai? Juk nepilnamečiams galioja kiek kitokia darbo tvarka. „Jie gali dirbti, bet klausimas, kokius darbus jie gali dirbti. Pas mus labai apribotos galimybės ir, aš sakyčiau, netgi perdėtai yra saugomi jau praktiškai suaugę žmonės“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Pavyzdžiui, jie negali dirbti su alkoholiu, su chemija. Poilsio grafikas yra kitoks“, – kalbėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Pašnekovas sakė, kad darbuotojų ir taip trūksta. Vasaros sezonui papildomai įdarbinama apie 200, nepilnamečių kol kas įdarbinta apie dešimt. Tačiau ne visi dar baigė mokslus, tad po kurio laiko jų dirbs daugiau. „Mes priimame daugiau tokių darbuotojų. Angliškai jie vadubasi runneriai – pagalbininkai tam tikrose vietose, kur yra didesni srautai – nurinkti, padėti padavėjui, virėjui“, – vardijo Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas.

Plačiąja prasme galiu pasakyti, kad darbdaviai baidosi dėl tam tikrų perdėtų apsaugos priemonių, kad kas nors neatsitiktų.

„Plačiąja prasme galiu pasakyti, kad darbdaviai baidosi dėl tam tikrų perdėtų apsaugos priemonių, kad kas nors neatsitiktų“, – atviravo D. Arlauskas.

„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais per vasaros sezoną Lietuvoje įsidarbina apie 15 tūkst. nepilnamečių.

„Darbdaviai tikrai nori priimti, nes tokie darbuotojai, kurie nėra edukuoti Darbo kodeksui, yra pakankamai gerai priimami, nes praktiškai iš to žmogaus galima lipdyti bet ką“, – teigė I. Ruginienė.

Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo keturiolikos. Darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi. Tokiai sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, raštiško sutikimo. Taip pat reikalinga medicininė pažyma.

„Nepilnamečiai negali dirbti naktimis, viršvalandinio darbo. Jie taip pat turi papildomas 30 minučių pertraukas, kurios yra apmokamos“, – aiškino VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius.

Vaikai negali per dieną dirbti ilgiau nei šešias valandas ir 30 valandų per savaitę. Paaugliai nuo šešiolikos metų – 40 valandų per savaitę. Toks griežtas reglamentavimas reikalingas siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo išnaudojimo. Tačiau to, deja, vis dar pasitaiko.

„Paprastai mes gauname informaciją iš visuomenės – skambina kaimynai, tėvai ar patys nepilnamečiai ir praneša, kad jie dirba nelegaliai. Skambina tuomet, kai yra kažkas negerai. Pavyzdžiui, dirbo ir negavo savo sutarto atlygio“, – sakė A. Petrevičius.

Valstybinė darbo inspekcija nuolat atliaka patikrinimus. Pavyzdžiui, pernai  nustatyti 27 atvejai, kai nepilnamečiai buvo įdarbinti nelegaliai. Daugiausia pažeidimų nustatyta Šiaulių, kiek mažiau – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skyriuose.

Dažniausiai nelegaliai nepilnamečiai dirba žemės ūkyje, statybose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. „27 atvejai yra labai daug. Žinant VDI pajėgumus, kai tikrai ne kiekvieną įmonę gali patikrinti“, – akcentavo I. Ruginienė.

„Žinoma, kad kiekvieno darbdavio nepatikrinsime, nes nėra tam resursų. Iš viso bendro masto tai sudaro pusantro procento visų nelegalių darbuotojų“, – neslėpė VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas.

„Jeigu tu priimi žmogų, jis tau dirba – neša pridėtinę vertę, o tu jam nesuteiki deramų sąlygų ir socialinių garantijų, ir jo darbo užmokestis yra pakibęs ant plauko, tai, be abejo, tai yra vergovė ir išnaudojimas“, – žodžių į vatą nevyniojo Prefesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Nelegalus darbas darbdaviams ir įmonėms gali užtraukti baudą iki 5 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo

Jo portretas
Nepilnamečius bent kažkiek gina o jaunas dirbantis žmogus yra visiškai beteisis ir niekam neįdomus

Kodėl?

Kodėl? portretas
Atsakyti galiu dviem žodžiais: darbo inspekcija. Tiek popierių reikia, norint įdarbinti nepilnametį, kad prireikia kone viso etato pilnamečio, kad viską teisingai suforminti
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių