Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vis dar spaudžia tiekėjus, nors penktadalio jų pozicijos kiek sustiprėjo, pareiškė Konkurencijos taryba.

Naujosios tarybos apklausos duomenimis, derantis dėl naujų sutarčių sąlygų, pagerėjo 20 proc. tiekėjųpozicijos. 2013 metais taip jautėsi tik 10 proc. tiekėjų.

"Vienas iš apklausoje dalyvavusių tiekėjų nurodė, kad efektyvi mažmeninių prekybos įmonių priežiūra padėjo jam išsilaikyti rinkoje, o gautos pajamos buvo skirtos naujų produktų kūrimui. Šis įvertinimas liudija, kad įstatymas (Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas - BNS) prisideda prie tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimo", - pranešime spaudai sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Iš apklausoje apie prekybos tinklų ir tiekėjų bendradarbiavimo aspektus dalyvavusių 82 tiekėjų 73 proc. teigė, kad jų padėtis derantis dėl naujų sutarčių nepasikeitė.

Kitoje apklausoje apie prekybos tinklų tiekėjams taikomas baudas dalyvavę tiekėjai teigė manantys, jog prekybos tinklai baudas ir sankcijas jiems nustato vienašališkai, o baudos būna nepropocingai didelės.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavę didieji prekybos tinklai griežtą sankcijų tiekėjams politiką teisina poreikiu užtikrinti tinkamą prekių tiekimą, disciplinuoti sutarčių nesilaikančius tiekėjus, o taip pat vartotojų interesais.

Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitinka keturios mažmeninės prekybos įmonės: "Maxima LT", "Palink", "Rimi Lietuva" ir "Norfos mažmena".

Konkurencijos taryba pernai gruodį už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su šaldytos tešlos produktų gamintoja "Mantinga" dėl produktų kainų derinimo bendrovei "Maxima LT" skyrė 16,9 mln. eurų, o "Mantingai" - 4,4 mln. eurų baudas. "Maxima LT" tarybos sprendimą apskundė teismui.

Be to, tarybapernai sausį pripažino, kad "Maxima LT", sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais, pažeidė įstatymą, todėl jai buvo skirta 11,6 tūkst. eurų (40 tūkst. litų) bauda.