Krovininius automobilius transporto patikros punkte nukreipia ženklas. Čia užsukti dažniausia nurodo pareigūnas kilus įtarimų, kad automobilis perkrautas ar yra kitų bėdų. Ne visų automobilių vairuotojai į ženklus reaguoja.

„Vienas iš vairuotojų nepakluso kintamajam kelio ženklui ir nuvažiavo tiesiai. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir palydėtas į patikros punktą. Vairuotojui gresia administracinė nuobauda už pažeistą kelio ženklą“, – sakė Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Bandžiusiems sprukti vis vien reikia pereiti patikrą. Automobilvežį vairuojantis nurodymų paisė.

Vienas krovininio automobilio vairuotojas papasakojo, kad yra tikrinamas į pusę metų vieną kartą. Tikrinami dokumentai, automobilio stovis. Vyras išdavė, kad krovinių vežėjai šį patikros punktą vadina kartuvėmis.

„Tikrinama, ar tinkamai pritvirtinti automobiliai, darbo ir poilsio režimas, techninė būklė“, – apie patikrą pasakojo Transporto saugos administracijos skyr. inspektorius Rolandas Jonkus.

Krovininius automobilius krečia net kelios institucijos. Tokia patikra visą savaitę vyksta visoje Europoje.

Technologija žengia į priekį, bet taip pat ir nesąžiningi žmonės irgi kuria technologijų tam pasipriešinti.

„Pagrindinis mūsų tikslas – pažiūrėti, kaip vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo, kokia transporto priemonių techninė būklė ir kaip veža krovinius“, – supažindino Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kotedo.

Darbo inspekcija tikrina, ar vairuotojai dirba legaliai.

„Transporto sistemoje trečiųjų šalių piliečių gana daug. Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai tiriame ir nustatome pažeidimų“, – sakė vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.

Kai kurie vairuotojai sakė tokių patikrų nebijantys. Ypač tie, kurie vairuoja daugiau nei 20 metų.

Vienos didžiausioje Europoje tranzitinių šalių – Lenkijos transporto pareigūnai sakė, kad situacija jų šalyje pastaruoju metu kinta.

„Dėl karo Ukrainoje eismo intensyvumas sumažėjo“, – sakė Lenkijos kelių transporto vyr. inspektorius Arturas Roszkowskis.

Pagrindinė vairuojančių krovininius automobilius bėda liko.

„Trasos tolimos. Pusę Europos daugelis pravažiuoja, todėl techninė būklė dažniausiai būna gera. Su darbo ir poilsio režimu blogiau“, – pažymėjo A.Roszkowskis.

Ta pati bėda ir Lietuvoje, nors visi žino, kad vairuoti gali iki dešimties valandų. Paskui vienuolika valandų privalo ilsėtis. Bet pasitaiko, kad vairuotojai šiuos duomenis klastoja.

„Technologija žengia į priekį, bet taip pat ir nesąžiningi žmonės irgi kuria technologijų tam pasipriešinti. Tam padeda kiti įvairūs būdai, iš kurių papildoma informacija yra nagrinėjama. Tai nelengva, bet įmanoma ir visi būdai žinomi“, – apie sukčiavimą užsiminė T.Kotedo.

Už darbo ir poilsio režimo pažeidimus gresia baudos nuo 90 iki 1,5 tūkst. eurų. Svarstoma, ar jų nereikėtų didinti. Pareigūnai sakė turintys ir gerų žinių – pernai krovinių vežėjai mažiau padarė pažeidimų. Pareigūnai spėjo, kad tai lėmė ne tik pandemija, bet ir vairuotojų bei darbdavių sąmoningumas.