- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės vis griežtėjančio karantino sąlygomis ėmė daug abejingiau žiūrėti į savo aprangą, tą atspindi naujausi Statistikos departamento duomenys apie mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvartą.
Kam pirkti naujus batus, brangų kostiumą ar šventinę suknelę, jeigu pasipuošti – vis mažiau progų: prieš šventes lietuviai plūdo į prekybos centrus, bet drabužiams ir avalynei neišlaidavo, pažymima Statistikos departamento pranešime.
Blogėjanti epidemiologinė situacija ir du karantinai turėjo ypač reikšmingą įtaką maitinimo ir gėrimų teikimo įmonėms. Jų apyvarta praėjusį lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuko beveik perpus – 47,3 proc., o palyginti su spaliu – 38,2 proc.
Kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos į gilią duobę ėmė ristis per pirmąją pandemijos bangą. Balandį maitinimo įstaigų apyvarta pasiekė rekordines žemumas (-68,3 proc.).
Vasarą, pasibaigus karantino suvaržymams ir prasidėjus lauko kavinių sezonui, kavinių apyvarta kiek atsigavo, bet spalį ir ypač lapkritį vėl smuko žemyn.
Pastarosioms vėl užvėrus duris, o pandemijai sujaukus atostogų bei švenčių planus, namuose vis daugiau laiko priversti leisti gyventojai, panašu, nebemato prasmės nei pirkti naujų drabužių, nei puoštis švenčių proga, teigiama Statistikos departamento pranešime.
Todėl šiemet, palyginti su praėjusiais metais, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai smuko 11 proc., rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys.
Vien tik karantininį lapkričio mėnesį, lyginant jį su praėjusiu spaliu, šių prekių apyvarta smuktelėjo 17,9 proc., o palyginti su pernykščiu lapkričiu – 19,3 proc.
Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad šių prekių apyvarta mažėjo per abu karantinus.
Dabar visi sėdi namuose, šventiniai vakarėliai ir renginiai atšaukti ir pirkti drabužių nebėra prasmės, nes nėra, kur jais pasipuošus eiti.
„Paprastai jau lapkritį žmonės imdavo ruoštis artėjančioms šventėms, pirkdavo šventinius drabužius. Dabar visi sėdi namuose, šventiniai vakarėliai ir renginiai atšaukti ir pirkti drabužių nebėra prasmės, nes nėra, kur jais pasipuošus eiti“, – kalbėjo departamento atstovė.
A. Ramaškevičienės teigimu, anksčiau, baigiantis metams, tekstilės gaminių, drabužių bei avalynės paklausa visuomet išaugdavo ir dėl artėjančių švenčių, ir dėl išpardavimų. „Dabar, akivaizdu, to nebus, nes ne maisto prekių parduotuvės uždarytos“, – įsitikinusi specialistė.
Riboti prekybą ne maisto prekėmis Vyriausybė nusprendė gruodžio viduryje. Prieš įsigaliojant šiam sprendimui, žmonės ėmė plūsti į prekybos centrus.
Vis dėlto A. Ramaškevičienė abejojo, kad matytas pirkėjų antplūdis kompensuos per pusę mėnesio patirtus prekybininkų nuostolius.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai mažėjo ne tik lapkritį, bet visus metus. „Akivaizdu, kad tam įtakos turi karantinas, kai nemažai žmonių dirba ar mokosi iš namų ir apranga tampa ne tokia svarbi. Kai tris mėnesius sėdi namuose, kiek tų drabužių bereikia? Tekstilės, drabužių bei avalynės prekybos augimas šiemet buvo vienintelį kartą dar prieš karantiną – sausį, o vėliau visą laiką šių prekių apyvarta krito“, – sakė A. Ramaškevičienė.
Ką per karantiną sutaupė nepirkdami drabužių, naujų batų, nekeliaudami ir nešvęsdami, lietuviai išleido kitur: pirko daugiau garso ir vaizdo įrangos, elektrinių buitinių prietaisų, baldų.
Šių prekių paklausa lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, padidėjo 16 proc., o per visus metus – 6,3 proc.
Šiemet taip pat augo mažmeninės prekybos apimtys maisto prekėmis (2,1 proc.), didėjo farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių paklausa (2,9 proc.).
Beje, specialistai neatmeta galimybės, kad sumažėjus įprastos prekybos srautams, šiemet rankas trynė tie prekybininkai, kurie savo prekes galėjo pasiūlyti užsisakyti internetu.
Statistikos departamento duomenimis, lapkritį, palyginti su spaliu, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 11,4 proc.
Nuo šių metų sausio iki lapkričio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užsakomasis pardavimas išaugo 45,5 proc. Palyginus apyvartą šiemet lapkritį ir pernai lapkritį, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo net 67,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...