2011 m., palyginti su 2010 m., Lietuvos prekių eksportas padidėjo 28,9 proc., arba 15,6 mlrd. Lt. Pagal prekių eksporto augimo tempus Lietuva užėmė penktą vietą visoje Europos Sąjungoje.

Sparčiausiai prekių eksportas jau antrus metus iš eilės augo Estijoje – 37,6 proc. Tačiau, lyginant 1, 3, 6, 9 ir 12 mėnesių metinius pokyčius, pastebima aiški eksporto augimo lėtėjimo tendencija beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Estijos 12 mėn. eksporto metinis augimo tempas sudarė 37,6 proc., tačiau 2011 m. gruodžio mėn. Estijos prekių eksportas augo tik 1,7 proc., visoje Europos Sąjungoje – 4,32 proc.,  Lietuvoje – 11,2 proc. Geriausia situacija buvo Latvijoje, kur 2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn., prekių eksportas augo 20,2 proc. 

Lyginant trijų Baltijos šalių prekių eksportą 2011 m., tenka pasidžiaugti, kad Lietuva pagal prekių eksporto apimtis išlaikė lyderės poziciją. 2011 m. Lietuva eksportavo prekių už 69,9 mlrd. Lt, arba 20,2 mlrd. EUR, tuo tarpu Estijos eksportas siekė 12 mlrd. EUR, o Latvijos – 9,5 mlrd. EUR. 2011 m. Lietuvai teko 48 proc. bendro trijų Baltijos valstybių eksporto.

2011 m. Estija daugiausia eksportavo elektros įrangos ir įrenginių – 20,2 proc., 16,9 proc. eksporto sudarė mineralinis kuras, 7,7 proc.  – mediena, 7,3 proc. – mašinos ir mechaniniai įrengimai, 5,9 proc. – baldai. Didžiausią visoje Europos Sąjungoje Estijos eksporto augimą 2011 m., daugiausiai lėmė ankstesnės Skandinavų investicijos į Estijos elektronikos pramonę: šių prekių eksporto augimas 978 mln. EUR sudarė 29,7 proc. viso Estijos eksporto augimo. Manoma, kad didžiausią įtaką šio sektoriaus augimui 2011 m. turėjo kompanijos Ericsson veikla Estijoje.

Latvija 2011 m. daugiausia eksportavo medienos – 17,0 proc. viso eksporto, 8,5 proc. sudarė geležis ir plienas, 8,2 proc. – mineralinis kuras, 6,9 proc.  – elektros įranga ir įrenginiai, 5,9 proc. – antžeminio transporto priemonės, 5,4 proc. – mašinos ir mechaniniai įrenginiai. Didžiausią įtaką eksporto augimui Estijoje 2011 m., palyginti su 2010 m., darė elektros įrangos ir įrenginių eksporto augimas, jis sudarė 29,7 proc. viso Estijos eksporto augimo, 21,0 proc. augimo lėmė mineralinio kuro eksportas, 10,6 proc. – mašinos ir mechaniniai įrenginiai. Latvijoje eksportas 2011 m., palyginti su 2010 m., daugiausia augo dėl mineralinio kuro eksporto augimo, jis sudarė 18,4 proc. viso Latvijos eksporto augimo, 10,1 proc. augimo lėmė medienos eksportas, 9,54 proc. – geležis ir plienas.

Vienas svarbiausių Lietuvos eksporto augimo veiksnių 2011 m. buvo naftos produktų eksporto augimas 24,0 proc., arba 5,0 mlrd. Lt. Naftos produktų eksporto augimas 2011 m., palyginti su 2010 m., sudarė 32,1 proc. bendro Lietuvos eksporto augimo. Tačiau ir be naftos produktų, Lietuvos prekių eksportas 2011 m., palyginti su 2010 m., būtų augęs 25,6 proc.

Eksportas pagal pramonės rūšis

Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2011 m., palyginti su 2010 m., didėjo 25,2 proc., arba 9.2 mlrd. Lt. 2011 m. eksportą didino visos Lietuvos pramonės šakos, o daugiausia prie augimo, neskaitant mineralinių produktų, prisidėjo chemijos pramonė, kurios eksportas išaugo 40,6 proc., arba 1,76 mlrd. Lt, maisto pramonė – 16,1 proc., arba 687 mln. Lt, baldų pramonė – 19,7 proc., arba 446 mln. Lt, medienos ir medienos gaminių pramonė – 16,4 proc., arba 225 mln. Lt, taip pat gumos ir plastikinių dirbinių pramonė, auginusi eksportą 19,8 proc., arba 218,6 mln. Lt.

Chemijos pramonė

Chemijos pramonės eksporto augimui 2011 m. didžiausią įtaką darė mineralinių ir cheminių azoto trąšų eksporto augimas beveik 980 mln. Lt, arba daugiau kaip dvigubai. Labiausiai augusios rinkos buvo Prancūzija – 256,5 mln. Lt, JAV – 201,9 mln. Lt, Vokietija – 159,7 mln. Lt, Jungtinė Karalystė – 90 mln. Lt. Azoto trąšų kainos 2011 m. buvo beveik rekordinės, aukštesnės buvo tik 2008 m., šiuo metu kainos yra sumažėjusios apie 20 proc. nuo aukščiausio 2011 m. lygio, tačiau labiau kristi neturėtų. Galimas ir šioks toks kilimas, kadangi Europoje artėja žemdirbystės sezono pradžia.

Didžiausia azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse AB „Achema“ 2012 m. didesnės eksporto rinkų plėtros neplanuoja, yra numatytas planinis gamyklos remontas, greičiausiai kažkurį vasaros mėnesį. 2011 m., neskaitant kai kurių veiklos stabdymų, AB „Achema“ dirbo beveik pilnu pajėgumu, ir kol kas vyraujančios neigiamos tendencijos Europos šalyse nedaro įtakos Lietuvos gamintojo pardavimams, nors pagrindinės eksporto rinkos yra būtent Vakarų Europos šalys. Pagal eksporto apimčių augimą antroje vietoje buvo pirminių formų plastikų (PET) eksportas, augęs 277 mln. Lt.

Labiausiai augusios rinkos taip pat buvo Vakarų ir Centrinės Europos šalys: Vokietija – 137 mln. Lt, Lenkija – 50,3 mln. Lt, Belgija – 45,6 mln. Lt, Švedija – 28,3 mln. Lt. Vieni didžiausių PET gamintojų Lietuvoje „Neo group“ 2011 m. vertina blogiau nei 2010 m., nors kaina didėjo apie 20 proc., kiekiai išliko panašūs kaip 2010 m., tačiau mažėjo pelno marža, o buvusį „auksinį“ pirmą 2011 m. pusmetį panaikino antro pusmečio rezultatai. Panašaus scenarijaus įmonė tikisi ir šiais metais, taip pat planuoja eksporto plėtrą kai kuriose Vakarų Europos rinkose ir didesnį dėmesį skirti Rytų rinkoms, kadangi Europoje jau dabar didelė konkurencija, o antroje metų pusėje greičiausiai pradės veiklą ir naujos konkurentų gamyklos. 2011 m. PET eksportas mažėjo į Rusiją ir Ukrainą, atitinkamai 26 ir 32 mln. Lt.

Tai susiję su tuo, kad Kaliningrado srityje atidaryta nauja gamykla, kuri šiuo metu dempinguoja kainas. Prie chemijos pramonės eksporto augimo 2011 m. taip pat ženkliai prisidėjo diamonio fosfato eksportas, kuris augo 253 mln. Lt.

Didžiausia diamonio fosfato gamintoja Lietuvoje AB „Lifosa“ 2011 m. dirbo pilnu pajėgumu, šiek tiek diversifikavo eksporto rinkas, todėl išaugo DAP (diamonio fosfatas) eksportas į Etiopiją – 76,8 mln. Lt, Pakistaną – 54,3 mln. Lt, Iraną – 44,2 mln. Lt, Peru ir Kenija – po daugiau kaip 35 mln. Lt. „Lifosa“ 2012 m. planuoja panašias eksporto apimtis, kadangi gamykla dirba pilnu pajėgumu, todėl didinti eksporto apimčių techniškai neįmanoma, taip pat planuoja toliau diversifikuoti eksporto rinkas, daugiau dėmesio skiriant buvusioms Sovietų Sąjungos šalims. DAP kainos augo visus 2011 m., tačiau šiuo metu kainos mažėja, o žaliavų kainos laikosi panašiam lygmenyje, todėl mažėja pelno marža.

„Lifosa“ taip pat planuoja atlikti planinį gamyklos remontą, greičiausiai pavasarį, kai dažniausiai būna tam palinki rinkos situacija.

Maisto pramonė

Antroje vietoje pagal eksporto vertės augimą 2011 m. buvo maisto pramonė, kurios eksportas išaugo 687 mln. Lt, arba 16,1 proc. Maisto pramonės eksporto augimui didžiausią įtaką darė pieno ir pieno produktų eksporto augimas 241,6 mln. Lt, iš jų pieno ir grietinėlės eksportas augo 124 mln. Lt, o sūrių eksportas didėjo 85,1 mln. Lt.

Pieno ir grietinėlės eksportuotojams didžiausia ir labiausiai augusi rinka 2011 m. buvo Vokietija, jai teko 42,2 proc. visos produkcijos eksporto, o augimas sudarė 52 mln. Lt. Antroje vietoje liko Lenkija, kuriai teko 39,9 proc. viso pieno ir grietinėlės eksporto, o augimas sudarė 38,8 mln. Lt. Tuo tarpu sūrių eksportui didžiausia rinka buvo Rusija – jai teko 55,4 proc. viso sūrių eksporto, o augimas sudarė 59,7 mln. Lt, antroje vietoje liko Italija – 29 proc. viso sūrių eksporto, augimas – 11,5 mln. Lt.

Maisto pramonės eksportui didelę įtaką taip pat darė ir žuvų eksportas, kuris didėjo 230 mln. Lt. Labiausiai augo rūkytų lašišų eksportas – 221,4 mln. Lt, rūkytos lašišos sudarė net 57 proc. viso žuvų eksporto, o pagrindinės eksporto rinkos buvo Vokietija – jai teko 65,3 proc. viso rūkytų lašišų eksporto, o augimas sudarė 150 mln. Lt, antroje vietoje liko Italija – jai teko 13 proc. lašišų eksporto, augimas – 27,4 mln. Lt.

„Vičiūnų“ įmonių grupė 2011 m. pardavimus didino net 20 proc., anksčiau aktyviai kūrusi pardavimo kanalus ir steigusi naujas produkcijos platinimo įmones, šiemet didino pardavimus, norėdama įsitvirtinti rinkoje. 2012 m. „Vičiūnai“ planuoja tolimesnį 20 proc. pardavimų augimą ir tikisi dar labiau sustiprinti savo pozicijas užimamose rinkose. Mėsos ir mėsos gaminių eksportas augo 135,6 mln. Lt, labiausiai prie augimo prisidėjo šviežios arba atšaldytos galvijienos eksportas, didėjęs 50,8 mln. Lt, naminių paukščių mėsos eksportas augo 35,8 mln. Lt, kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų (liežuviai, kepenys ir t. t.) eksportas augo 28,1 mln. Lt.

Galvijienai didžiausia rinka buvo Rusija – jai teko 64,9 proc. visos galvijienos eksporto, o augimas sudarė 74,4 mln. Lt. Paukštienai didžiausios eksporto rinkos 2011 m. buvo Latvija ir Nyderlandai – joms teko kiek daugiau kaip po 22,5 proc. visos paukštienos eksporto, tačiau labiausiai augusi rinka buvo Vokietija – augimas sudarė 9,3 mln. Lt, o Vokietijai teko 8,3 proc. viso paukštienos eksporto. Kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų eksportui taip pat didžiausia rinka 2011 m. buvo Rusija, apie 80 proc. visos kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų buvo eksportuota į šią šalį, o augimas sudarė 25,9 mln. Lt.

Rusijos mėsos importas 2011 m. mažėjo 8 proc. – iki 2,3 mln. tonų, daugiausia dėl paukštienos importo mažėjimo daugiau kaip 35 proc., toks mažėjimas susijęs su taikytais importo draudimais daugiausia JAV, Vokietijai, taip pat kiaulienos importo apribojimai buvo taikyti ir produkcijai iš Lietuvos. Galvijienos kainos Rusijoje augo dėl žaliavų stygiaus ir aukštų kainų tarptautinėje rinkoje, kiaulienos kaina padidėjo dėl išaugusios paklausos Kinijos rinkoje.

Šviežios ir šaldytos kiaulienos importas į Kiniją 2011 m. išaugo 134 proc., paukštienos kainos Rusijoje išliko stabilios. Mėsos ir mėsos gaminių eksportas į Rusiją turėtų palengvėti, Rusijai ratifikavus visus su stojimu į PPO susijusius dokumentus.

Baldų pramonė

Trečioje vietoje pagal eksporto vertės augimą 2011 m. buvo baldų pramonė, kurios gaminių eksportas augo 446 mln. Lt, arba 19,7 proc. Lietuviškų baldų gamintojams 2011 m. buvo rekordiniai pagal eksporto apimtis. Eksportas augo į visas pagrindines rinkas, labiausiai į Švediją – 115 mln. Lt, Vokietiją – 99,3 mln. Lt, JAV – 45 mln. Lt. Eksportas dvigubai sumažėjo į Kiniją – iki 29 mln. Lt. Į Lenkiją ir Ispaniją mažėjo po kiek daugiau kaip 10 mln. Lt. 2011 m. didieji baldų gamintojai didino konkurencingumą, investuodami į naujas technologijas ir įrengimus, plėtė eksporto geografiją, tačiau kai kuriuos baldų gamintojus neigiamai veikė nepalanki situacija žaliavų rinkoje. 2011 m. SBA koncerno valdomų baldų įmonių pardavimai augo sparčiai – užfiksuotas 16 proc. augimas – iki 515,23 mln. Lt.

Pasak UAB „SBA baldų kompanijos” generalinio direktoriaus Ričardo Kiaurakio, pagrindinės augimo priežastys – ilgalaikių sutarčių tęstinumas, geras produkcijos kokybės ir kainos santykis, plėtra naujose rinkose. 2012 m. planuojama pasiekti per 700 mln. Lt apyvartą. AB „Vilniaus baldai“ pardavimai 2011 m. didėjo per 20 proc. – iki 238,4 mln. Lt, daugiausia dėl išaugusių pardavimų ES šalyse. Baldų gamintojai į 2012 m. žiūri optimistiškai, todėl galima tikėtis tolimesnio lietuviškų baldų eksporto augimo.

Medienos gaminių pramonė

Ketvirtoje vietoje pagal eksporto vertės augimą 2011 m. buvo medienos gaminių pramonė, kurios eksportas augo 16,4 proc., arba 225 mln. Lt. Medienos gaminių pramonės augimui didžiausią įtaką darė 52,4 mln. Lt – iki 244,8 mln. Lt – išaugęs padėklų eksportas. Labiausiai augusios medienos gaminių rinkos buvo Vokietija – 16 mln. Lt, Belgija – 7,2 mln. Lt ir Italija – 6,2 mln. Lt.

Šiuo metu padėklų eksporto rinkose jaučiamas sąstingis, vyrauja pesimistiškos nuotaikos, šiek tiek prisideda ir sezoniškumas, tačiau kovo mėnesi pramonės veikla suaktyvėja, todėl pagyvėja ir padėklų pardavimai. 2011 m. padėklų paklausa ir kainos šiek tiek augo pirmą pusmetį, tuo tarpu antrą pusmetį tendencijos buvo atvirkštinės – bendrai 2011 m. padėklų suvartojimas Vakarų Europoje mažėjo 10–15 proc. Pagrindinės eksporto rinkos padėklų gamintojams yra Vokietija, Italija, Beneliukso šalys ir Skandinavija.

Vienos didžiausių padėklų gamintojų Lietuvoje UAB „Julisa“atstovai  teigia, kad 2011 m. buvo ne ką prastesni nei prieškriziniai 2007 m., tačiau šiuo metu padėtis rinkoje yra prasta, 2012 m. sausio–vasario mėn. pardavimai mažėjo apie 50 proc., praeitais metais tokiu pačiu laiku įmonė jau turėjo užsakymų visiems metams į priekį, o šiais metais vykdo tik trumpalaikius užsakymus. Įmonė eksportuoja 98 proc. pagaminamos produkcijos. Kita padėklų gamyba užsiimanti įmonė Lietuvoje UAB „Alsena“ 2011 m. didino pardavimus vidaus rinkoje, todėl šiek tiek mažėjo eksporto apimtys, šią tendenciją gamintojas žada išlaikyti ir 2012 m., o eksporto prasme įmonė mato panašius metus kaip ir 2011 m., kadangi ekonomikos atsigauna lėčiau.

Pagrindiniai veiksniai, lemsiantys padėklų eksporto rodiklius 2012 m., bus medienos kainų skirtumas Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse ir pagrindinių eksporto rinkų pramonės augimas, kuris šiuo metu nėra palankus Lietuvos eksportuotojams. Grindų plokščių eksportas didėjo nuo 46,1 mln. Lt iki 218, 8 mln. Lt. Labiausiai augusios rinkos: Švedija – 14,8 mln. Lt ir Danija – 13 mln. Lt. Medinių surenkamųjų statinių – nuo 25,4 mln. Lt iki 181,9 mln. Lt. Labiausiai augusi rinka buvo Norvegija – 31 mln. Lt.

Drabužių ir tekstilės pramonė

Drabužių ir tekstilės pramonės eksportas 2011 m. augo 178,9 mln. Lt, arba 9,4 proc. Šios pramonės gaminių eksportui didžiausią įtaką darė drabužių eksporto augimas 115,7 mln. Lt ir žaliavinių linų, lininių audinių, verpalų eksportas, augęs 20,9 mln. Lt.  Drabužių eksportas sudaro daugiau kaip 60 proc. visos šios pramonės šakos eksporto.

Didžiausios rinkos drabužių eksportui 2011 m. buvo Vokietija – 27 proc. visų drabužių eksporto, Jungtinė Karalystė – 12,4 proc., Švedija – 10,6 proc., o labiausiai drabužių eksportas augo į Vokietiją – 53,4 mln. Lt, Norvegiją – 17 mln. Lt, Prancūziją – 11,5 mln. Lt, labiausiai mažėjo – į Ispaniją – 11,3 mln. Lt ir Nyderlandus – 11 mln. Lt.

Drabužių pramonei 2011 m. buvo gan palankūs – įmonės didino eksporto apimtis ir pardavimus, tačiau šiuo metu rinkoje vyrauja šioks toks sąstingis dėl mažėjančio vartojimo pagrindinėse Vakarų Europos rinkose, mažėja užsakymų apimtys, vis dėlto Lietuvos rūbų gamintojai į 2012 m. žvelgia labiau optimistiškai nei pesimistiškai, tikisi išlaikyti 2011 m. pardavimus arba juos netgi padidinti, geriau turėtų sektis į eksportą orientuotoms įmonėms, ypatingai eksportuojančioms į Vakarų Europos ir Rusijos rinkas, taip pat dalis kompanijų planuoja eksportą plėsti ir į naujas rinkas. Linų ir gaminių iš lino eksporto pagrindinės rinkos buvo Italija – jai teko net 51 proc. šių gaminių eksporto, Tunisui, Belgijai ir Prancūzijai – po kiek daugiau kaip 5,5 proc. Labiausiai augo 2011 m. lino ir gaminių iš jo eksportas į Italiją – 13,3 mln. Lt, Tunisą ir Baltarusiją – po kiek daugiau kaip 2 mln. Lt.

Rinkos

2011 m. prekių eksportas didėjo visose Lietuvos eksporto strategijoje įvardytose rinkose.  Daugiausia prekių buvo eksportuota į kitų ES šalių rinką – 37,5 proc., antroje vietoje buvo Namų rinka – 25,9 proc., į Tradicinę Rytų rinką eksportavome 25,1 proc. visų prekių, į Kitų šalių rinką – 11,6 proc. 2011 m., palyginti su 2010 m., žymių pasikeitimų eksporto struktūroje pagal rinkas nebuvo.

Namų rinka* 2011 m., palyginti su 2010 m., augo 35,1 proc., arba 4,7 mlrd. Lt. Labiausiai eksportas augo į Latviją (2,1 mlrd. Lt, arba 40,7 proc.) ir į Estiją (1,9 mlrd. Lt, arba 69,6 proc.). Iš jų į Latviją lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 1,2 mlrd. Lt, arba 46,3 proc., o reeksportas didėjo 825,6 mln. Lt, arba 34,5 proc. Į Estiją lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo 1,5 mlrd. Lt, arba 83,1 proc., o reeksportas – 439,1 mln. Lt, arba 45,2 proc. 2011 m. į Latviją ir Estiją daugiausia eksportavome mineralinio kuro, 32,5 proc. viso eksporto į Latviją ir 54,4 proc. viso eksporto į Estiją), taip mineralinio kuro eksporto augimas labiausiai veikė visą eksporto augimą į šias šalis. Mineralinis kuras sudarė  53,1 proc.  viso augimo į Latviją ir 71,6 proc. – į Estiją 2011 m.

Tradicinės Rytų rinkos 2011 m., palyginti su 2010 m., augo 4,2 mlrd. Lt, arba 31,7 proc., iš kurių 3,1 mlrd. Lt didėjo eksportas į Rusiją. Eksporto į Rusiją didėjimą daugiausiai lėmė 2,6 mlrd. Lt, arba 39,6 proc., reeksporto į šią šalį augimas, lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 460,0 mln. Lt, arba 24,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2011 m. sudarė tik 20,0 proc. viso prekių eksporto į Rusiją, 2010 m. – 21,9 proc.

Iš reeksportuotų prekių į Rusiją labiausiai augo mašinų ir mechaninių įrenginių reeksportas (19,3 proc. viso reeksporto į Rusiją) – 617,7 mln. Lt, arba 53,2 proc., antžeminio transporto priemonių (12,0 proc. viso reeksporto) – 367,6 mln. Lt, arba 49,7 proc., valgomųjų daržovių (7,9 proc. viso reeksporto) – 203,3 mln. Lt, arba 39,0 proc. Antra pagal augimą Tradicinėje Rytų rinkoje 2011 m., palyginti su 2010 m., buvo Baltarusija, eksportas į šią šalį augo 766,3 mln. Lt, arba 27,0 proc., iš kurių 722,0 mln. Lt teko reeksportui.

Pagrindinėmis reeksportuojamomis prekėmis į Baltarusiją 2011 m. buvo antžeminio transporto priemonės (49,6 proc. viso reeksporto į Baltarusiją), jų reeksportas augo 579,1 mln. Lt, arba 60,3 proc. Prekių eksportas į Ukrainą 2011 m., palyginti su 2010 m., augo 352,2 mln. Lt, arba 18,0 proc., priešingai nei į Rusiją ir Baltarusiją, 95,7 proc. viso eksporto augimo į Ukrainą teko lietuviškos kilmės prekių eksportui. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą 2011 m. augo 337,2 mln. Lt, arba 21,9 proc. Labiausiai augo mineralinio kuro eksportas – 346,7 mln. Lt, arba 27,5 proc., mineraliniam kurui 2011 m. teko 85,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Ukrainą.

Likusių ES šalių rinka 2011 m., palyginti su 2010 m., augo 5,3 mlrd. Lt, arba 25,3 proc. 80,7 proc. viso augimo 2011 m. teko lietuviškos kilmės prekių eksportui. Pagal šalis labiausiai augo eksportas į Nyderlandus – 1,3 mlrd. Lt, arba 42,1 proc., į Vokietiją – 1,1 mlrd. Lt, arba 21,2 proc., ir į Prancūziją – 1,1 mlrd. Lt, arba 60,5 proc. 2011 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 85,2 proc. viso eksporto į likusių ES šalių rinką.

Iš lietuviškos kilmės prekių į likusių ES šalių rinką labiausiai augo mineralinis kuras (34,5 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į šią rinką) – 1,8 mlrd. Lt, arba 30,4 proc., trąšos (8,5 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į šią rinką) – 762,8 mln. Lt, arba 68,1 proc., plastikai (10,6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į šią rinką) – 424,0 mln. Lt, arba 21,8 proc., daugiausia dėl „Vičiūnų“ įmonių grupės sėkmingos atstovybių plėtros, žuvų ir vėžiagyvių eksportas (2,1 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į šią rinką) augo 212,9 mln. Lt, arba 87,0 proc.

Eksportas į Kitas šalis 2011 m., palyginti su 2010 m., augo 1,5 mlrd. Lt, arba 22,02 proc. Daugiausiai eksportas didėjo į JAV – 340,8 mln. Lt, arba 23,2 proc., į Kazachstaną – 288,0 mln. Lt, arba 35,4 proc., į Kirgiziją – 211,0 mln. Lt, arba 218,1 proc., į Turkiją – 118,5 mln. Lt, arba 38,1 proc., ir Kiniją – 103,5 mln. Lt, arba 107,9 proc. Augimą į kitų šalių rinką 2011 m. daugiausia (24,3 proc.) lėmė trąšų eksporto augimas 352,4 mln. Lt, arba 53,4 proc. Pusė šio augimo teko JAV. Antroje vietoje pagal augimą (20,7 proc.) 2011 m. buvo antžeminio transporto priemonių eksportas – šios prekės augo 301 mln. Lt, arba 65,2 proc. 54,9 proc. šio augimo teko Kazachstanui, 30,8 proc. – Kirgizijai,  13,5 proc. – Tadžikistanui.