Lietuvos verslininkai energingi ir nevengia rizikos, o savo tikslų jie siekia ne visada etiškais ir sąžiningais būdais. Tačiau šios verslininkų charakterio savybės lemia, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą orientuota šalis.

Dirba efektyviai

Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atlikto „Globalaus verslumo stebėsenos“ (angl. – Global Entrepreneurship Monitor, GEM) tyrimo rezultatai. Jame 2011 m. dalyvavo 54 pasaulio šalys.

„Šalių verslumo lygis matuojamas skirstant jas pagal tris sritis. Tai į veiksnius, veiklos efektyvumą ir inovacijas orientuotos šalys. Palyginus Lietuvos verslumo rodiklius su kitų šalių rodikliais paaiškėjo, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą orientuota šalis“, – tyrimo rezultatus pristatė viena tyrėjų, dr. Erika Vaiginienė, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei.

Tai reiškia, kad Lietuvoje naudojami efektyvūs gamybos būdai, kurie didina produktyvumą ir mažina veiklos sąnaudas. Taip pat siekiama masto ekonomijos, dominuoja didelės įmonės, o rinkos nišas užima smulkiosios ir vidutinės įmonės. Lietuva pateko tarp Lotynų Amerikos šalių, kaimynių Latvijos ir Estijos, Kinijos ir kitų augančios ekonomikos šalių.

Verslo nišų dar yra

„Tai, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą, o ne inovacijas orientuota šalis, rodo, kad esame augančios ekonomikos šalis, ir tai nėra blogai“, – pabrėžė Julius Niedvaras, VU TVM direktorius. Jo nuomone, paaiškėjus, kad Lietuvos verslas daugiau dėmesio skiria ne inovacijoms, o veiklos efektyvumui, tikrai nereiktų siekti, kad per kelerius metus taptume į inovacijas orientuota šalimi.

E.Vaiginienė atkreipė dėmesį, kad inovatoriškos šalys nustoja vystytis. Pasaulinėje verslumo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad didžiausios intencijos kurti naujus verslus pastebimos tose šalyse, kurių ekonomika sparčiai auga. Esą čia žmonės labiau linkę pastebėti naujas galimybes ir pasitikėti savo sugebėjimais pradėti bei vystyti verslą. Stiprūs lūkesčiai pradėti savo verslą pastebimi tarp kai kurių vidutiniškai išsivysčiusių šalių, tokių kaip Kinija, Čilė ir Brazilija, gyventojų. Šie rodikliai mažėja sulig ekonominiu šalies išsivystymu. Todėl ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ direktorius Paulius Lukauskas sutiko, kad „geriau būti besivystančia šalimi“.

Skatina jaunimą

Pasaulinė verslumo ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuva yra viena daugiausiai jaunų verslininkų (nuo 18 iki 24 metų) ir jaunų verslų (iki 3,5 metų) turinčių šalių. „Beveik pusei apklaustųjų sugalvoti savo verslo idėją padėjo darbo patirtis kitose įmonėse“, – pabrėžė E.Vaiginienė. Jos vertinimu, tai rodo lietuvių verslumą ir Lietuvos potencialą augti, vystytis, nes tokie verslininkai kuria inovatoriškus verslus.

Jaunimo iniciatyvomis kurti verslą didžiuojasi Mindaugas Danys, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius. „Jaunimo verslumas auga, Lietuvoje pradedama daug naujų iniciatyvų. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos bus remiamos iš Ūkio ministerijos ir kitų finansavimo programų“, – teigė M.Danys. Pasak jo, Ūkio ministerija pasirengusi skirti daugiau dėmesio ir lėšų naujiems verslams atsirasti, ruošiamasi išplėtoti finansinių priemonių prieinamumą naujiems verslams.

VU TVM direktorius J.Niedvaras įsitikinęs, kad jei būtų panaudojamos verslo skatinimo sistemos, imlus ir verslus jaunimas į tai sureaguotų teigiamai. „Dabar turime daug iniciatyvaus jaunimo, stiprų aukštąjį mokslą, bet to neišnaudojame kryptingai šalies verslumui didinti“, – teigė J.Niedvaras.

Įvaizdis geresnis

Pirmoji Lietuvos verslumo ataskaita atskleidė geresnį, nei tikėtasi, gyventojų požiūrį į verslininkus. „Verslininko karjera yra ganėtinai geidžiama tarp Lietuvos gyventojų. Tyrimas taip pat parodė, kad verslininkai gerbiami, nes yra darbo vietų kūrėjai. Pripažįstama, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai“, – gyventojų požiūrį į verslininko veiklą apibendrino dr. E.Vaiginienė. Pasak jos, net 50 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų norėtų turėti savo verslą.

Vertindami verslininkų savybes, gyventojai išskyrė, kad Lietuvos verslininkai yra energingi, novatoriški, nevengia rizikos, tačiau jiems esą labiausiai trūksta etiško ir sąžiningo elgesio.

Komentaras

Paulius Lukauskas

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ direktorius

Vyksta daug diskusijų, kodėl vienos šalys vystosi sėkmingiau, kitos – ne taip sėkmingai, kodėl vienų gerovė geresnė, kitų prastesnė. Man patinka viena teorija, kuri kalba apie Didžiosios Britanijos verslumo lūžį. Ilgą laiką, iki XVIII a. pabaigos, Didžiojoje Britanijoje statusas visuomenėje buvo garantuojamas karališka kilme arba karybos nuopelnais, o verslininko statusas buvo žemas, t. y. buvo žema užsiimti tokia veikla ir tai buvo nerimta. Bet XVIII a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje įvyko lūžis ir verslininkai tapo šalies vystymosi varikliu, verslininko įvaizdis stipriai pasikeitė į gera. Dabar Didžioji Britanija yra išsivysčiusi šalis, nes lūžis įvyko gana anksti.

Manau, panašaus lūžio reikia ir Lietuvai, nes ilgai gyvenome visuomenėje ir santvarkoje, kurioje užsiimti verslu buvo draudžiama. Negalime lygintis su Didžiąja Britanija, bet mums tam tikrų posūkių dar reikia. Pernai atliktas pasaulinio verslumo tyrimas šioje srityje mums gali padėti. Galime matyti keletą esminių aspektų.

Pirmą sykį Lietuvoje buvo atliktas metodologiškai rimtas tyrimas. Iki šiol turėjome daug pamąstymų, esame verslūs ar ne, verslininkų įvaizdis geras ar ne. Tai rimtas atspirties taškas. Labai džiaugiuosi, kad tyrimas parodė, jog turime gerą jaunimo verslumo situaciją. Kitas džiugus dalykas, kad verslininko įvaizdis visuomenės akyse yra daug geresnis nei vyrauja viešojoje erdvėje. Žmonės supranta, kad verslas kuria darbo vietas, kad verslininkai sunkiai dirba ir pan.

Svarbu, kad tyrimas parodė ir pagrindinius verslumo barjerus. Pasirodo, jie yra mūsų galvose. Tiek infrastruktūra, tiek rinkos sąlygos yra gana geros verslui vystyti, bet gana didelis baimės imtis rizikos veiksnys, taip pat reikėtų šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi. Manau, kad per daug save nuvertiname. Idėjų netrūksta, galime jas įgyvendinti, bet reikia daugiau drąsos.

Verslininko karjera turi daugiau pranašumų nei trūkumų (proc.)

Visiškai sutinku 20,7

Sutinku 24,3

Nei nesutinku, nei sutinku 39,8

Nesutinku 7,9

Visiškai nesutinku 7,3