Su artimiausiomis šalimis, kurios yra devalvavusios valiutas, dirbančios Lietuvos įmonės patiria didžiulių nuostolių. Net ir tos bendrovės, kurių vadovai su užsienio partneriais yra sudarę sutartis atsiskaityti eurais, nedžiūgauja. Kadaise tvirtas eksporto pozicijas užėmę verslininkai abejoja, ar pavyks konkuruoti su gerokai pigesne produkcija.

Kaimynai užspaudė į kampą

Bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas perspėjo, kad lenkai ir baltarusiai aktyviai braunasi į tas rinkas, kuriose jau sėkmingai konkuravo lietuviški gaminiai.

"Ten jie šiandien eina su gerokai pigesne produkcija, todėl dabar, kai visų šalių gyventojams kaina tapo lemiama renkantis prekę, lietuviški produktai pasmerkti gulėti lentynose", – nuogąstavo L.Sasnauskas.

Apskritai Europoje žaliavinio pieno yra daugiau, nei pajėgiama suvartoti, todėl šiandien konkurencingiausi yra tie ūkiai, kurie gali pasiūlyti mažiausią kainą. Nuvertėjus zlotui lenkai perteklinį pieną į įvairias valstybes veža kur kas pigiau nei lietuviai.

"Perdirbimo pramonė ir ūkininkai užaugo, nes sėkmingai eksportavo produkciją", – L.Sasnauskas įsitikinęs, kad būtent eksportas lėmė spartų pieno pramonės augimą.

Būdama viena didžiausių lietuvių kapitalo eksportuotojų Rusijoje bendrovė "Pieno žvaigždės" vis labiau abejoja, ar pavyks išsaugoti pozicijas šios šalies rinkoje.

"Rusija – pulsuojanti rinka, todėl ieškome naujų rinkų. Dairomės visur, kur mūsų produkcija galėtų būti paklausi", – apie didžiausią galvosūkį pasakojo L.Sasnauskas.

Mėsininkai praranda rinką

"Ačiū Dievui, su Rusija esame sudarę sutartis atsiskaityti eurais", – išgirdęs klausimą apie Rusiją atsikvėpė mėsos perdirbimo bendrovės "Agrovet" direktorius Augenijus Gudžiūnas.

Tiesa, Rusijos rinka mūsų mėsos perdirbėjams nekelia tiek galvos skausmo kiek Lenkija, iš kurios į mūsų turgus jau plūsta trečdaliu pigesni mėsos produktai. A.Gudžiūnas su kolegomis perdirbėjais yra apskaičiavęs, kad per metus šalies turguose parduodama lenkiškų mėsos gaminių už 320 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet pigios lenkiškos produkcijos pardavimas turguose išaugs iki 700 mln. litų. Skaičiuojama, kad vietos ūkininkai negaus apie 500 mln. litų pajamų ir maždaug 50 mln. litų išmokų už žemę ir pasėlius. Tiek mėsos būtų galima gauti užauginus apie 220 tūkst. gyvulių, juos augintų, mėsą perdirbtų 8 tūkst. ūkių. Tie ūkininkai, netekę pajamų, į biudžetą nesumokės 160 mln. litų.

"Štai kiek prarandame įsileisdami pigią lenkišką produkciją į savo valstybę", – skaičiavo A.Gudžiūnas. Kainų skirtumą valiutų svyravimai lemia tik iš dalies, nemenka dalis kainų skirtumo susidaro dėl skirtingų pridėtinės vertės mokesčių (PVM). Pavyzdžiui, Lenkijoje šviežiai mėsai taikomas lengvatinis 3 proc. PVM, o Lietuvoje – 19 proc.

"Jokiu darbo našumu ar stulbinamais vadybos gebėjimais mes nepagaminsime pigiau nei lenkai, o jie pasižymi verslumu. Jei yra niša, ją būtinai užims lenkas", – apie žiaurias konkurencines sąlygas kalbėjo A.Gudžiūnas.

Eksportuotojai niūrūs

Su artimiausiomis šalimis dirbančios Lietuvos įmonės skaičiuoja nuostolius. Net ir tos bendrovės, kurių vadovai su užsienio partneriais yra sudarę sutartis atsiskaityti eurais, nedžiūgauja. Esą partneriai užsako mažiau prekių, nes lietuviški gaminiai jų rinkose nebekonkurencingi.

Kai kurios įmonės jau nustojo eksportavusios, bet viešai apie sunkumus prabilti nė viena nenorėjo, kad nepakenktų įmonės įvaizdžiui prieš kreditorius.

"Pajutome zloto devalvacijos padarinius, nes eksportuojame į Lenkiją. Tampame nekonkurencingi", – pripažino metalo dirbinius gaminančios bendrovės "Mechel Nemunas" direktorius Vitalijus Graunas. 80 proc. produkcijos eksportuojančiai įmonei išsaugoti pozicijas užsienio rinkose nepaprastai svarbu. V.Graunas viliasi, kad padėtis pagerės pavasarį, kai statybinių medžiagų poreikis galbūt vėl išaugs.

Apie mažėjančią lietuviškos produkcijas paklausą užsienyje prabilo ir vaistų gamintojo "Sanitas" direktorius Saulius Jurgelėnas. Esą jo vadovaujama įmonė tiesioginių nuostolių dėl valiutų devalvacijos nepatyrė, bet įmonės apyvartai valstybių kaimynių pinigų politika įtakos turi. Iki praėjusių metų Rusijos ir Ukrainos užsakovai su "Sanitu" už produkciją atsiskaitydavo JAV doleriais. S.Jurgelėnas, norėdamas apsisaugoti nuo galimos krizės padarinių, pernai pasitvirtino naujas sutartis, pagal kurias užsakovai atsiskaito eurais.

"Orakulais vadintis gal negalime, bet priėmėme patį teisingiausią sprendimą", – pasakojo riziką sumažinęs verslininkas. Jo vadovaujama įmonė kasmet į Rusiją eksportuoja produkcijos už 10 mln. litų.

Gediminas Krutulis, bendrovės "Naujasis Nevėžis" direktorius:

Į įvairias užsienio rinkas eksportuojame daugiau kaip pusę pagamintos produkcijos, todėl išlikti konkurencingiems užsienyje mums labai svarbu. Neramu stebėti pokyčius gretimose valstybėse, baugina vyriausybių sprendimai devalvuoti pinigus, nes tai turi tiesioginės įtakos mano verslui. Gerai, kad nuo seno santykius su užsienio užsakovais grindžiu viena valiuta – jie atsiskaito tik eurais. Šios taisyklės niekada nesulaužiau ir dabar dėl to džiaugiuosi. Iš tikrųjų mano džiaugsmas gali būti laikinas, nes užsakovai gali nebenorėti pratęsti sutarčių, kai jų galiojimo laikas baigsis. Juk verslas vyksta tol, kol jis naudingas abiem pusėms. Valstybėse, kuriose devalvuojama valiuta, didiname produkcijos kainas, tose valstybėse fiksuojama infliacija. Toji infliacija proporcinga devalvacijai. Vaizdžiai tariant, dar neišlėkėme nė iš vienos rinkos, bet nesame ramūs. Smogė Baltarusija, pamažu padėtį prastina Rusija. Svarstau, kada pasieksime dugną ir vėl pradėsime kilti. Skaitau įvairių valstybių spaudą, ekspertų komentarus, bet suvokiu tik viena – niekas nežino, kuo visa ši krizė baigsis. Kai eksportuoti bus finansiškai nebenaudinga, nustosime tai daryti. Kol kas esu pasiryžęs eksportuoti ir minimaliai uždirbdamas. Tiesą sakant, norėčiau, kad dabar nors kiek padidėtų naftos kaina – bent tiek, kad Rusija surinktų biudžetą ir būtų draugiškesnė importui.