- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tos pačios lietuviškos prekės užsienyje kainuoja pigiau. Ir tai – ne sutapimas. Mūsų gamintojai uždirbinėja lietuvių vartotojų sąskaita? Apie šį fenomeną LNK žurnalistas teiravosi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko.
– Kodėl užsienyje tos pačios lietuviškos prekės kainuoja pigiau?
– Pradėsiu nuo tokio kalambūro, kad lietuviškos prekės pigesnės užsienyje, o lenkiškos prekės yra pigesnės Lietuvoje. Kaip sakoma, į svečius visada ateiname su dovanomis. Taigi lietuvių gamintojai važiuoja su dovanomis į užsienį, o lenkų – į Lietuvą. To priežastys įvairios. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai įvairiose šalyse. Statistikos departamento, kuris fiksuoja lietuviškų prekių kainų kilimą Lietuvos ir užsienio rinkoje, duomenimis, stebimas didelis neatitikimas. Per 2022 metus, kai Lietuvoje maisto produktai pabrango iki 35 proc., tuo tarpu gamintojai užsienio vartotojams kainas pakėlė tik iki 10 proc.. Beje, Lietuvos vartotojams kai kurie mūsų gamintojai kainas „užvanojo“ ir iki 37 proc. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų gamintojai uždirbinėjo pinigus Lietuvos vartotojų sąskaita. Pastaruoju metu kai kurie lietuvių gamintojai skundėsi, kad užsienyje rinka suprastėjo, mažiau realizuojama, žmonės mažiau vartoja. Ir tuo metu Lietuvoje pasipylė atskirų maisto produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, akcijos „Parduok prekes Lietuvoje“. Ir tai nėra sutapimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Didžiausias atotrūkis matomas tarp pieno produktų. Lenkiški produktai Lietuvoje jau gerokai pigesni nei lietuviški. O lietuviški užsienyje parduodami pigiau nei Lietuvoje – kur logika? Juk kainuoja ir transportavimas – logistika ir visa kita… Kokių prekių grupėje stebimas didžiausias kainų skirtumas?
– Didžiausias kainų skirtumas fiksuojamas tarp tų prekių, kurių vartotojas nelabai gali palyginti. Tad jei gamintojas, tarkim, pieno kainą užkeltų iki 5 eurų, mes iš karto matytume, kad kažkas ne taip. Juk galime palyginti ir iškart kiltų klausimas, gal tas pienas iš auksinių karvių?! Bet, pavyzdžiui, kokių nors saldainių ar kitų prekių kainas, kurių nelabai galime palyginti, pardavėjai, būna, užkelia ir keturis, ir penkis kartus. Ir mes perkame, nes nelabai įsivaizduojame, kokia reali tos prekės vertė. Stebima tendencija, kad dažniausiai mūsų verslininkai užkelia kainas tų prekių, kurios kainuoja iki 5 eurų. Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje verslininkai ją parduoda už 5 eurus. Kai kuriuos pirkėjus įtikina, kad, tarkim, ta rankenėlė ar kita prekės gali tiek kainuoti. Ir žmogus, kuris nesuvokia to daikto vertės, nelygina kainų ir pernelyg netaupo biudžeto, ją perka už neadekvačią kainą.
Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje mūsų verslininkai ją parduoda už 5 eurus.
– „Pricer.lt“ matėme duomenų, kur dominuoja du skaičiai – 12 proc. ir 30 proc. Koks čia nurodomas skirtumas?
– Tyrimas parodė, kad Lietuvoje prekės brango 30 proc. Gamintojai kėlė daugiau nei didėjo pati infliacija, kuri buvo 5 procentiniais punktais mažesnė. Tuo tarpu užsienio vartotojams lietuvių gamintojai kainas pakėlė tik 10 proc. Be to, užsienio pirkėjui tas lietuviškas produktas, ar tai būtų sviestas, ar sūrelis, neimponuoja. Na, sūrelis yra sūrelis – didelis pasirinkimas tokių. Nieko nuostabaus. Kadangi užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojų pajamos neaugo, tai verslininkai ir sako mūsų gamintojams: „Jeigu jūs daug užkelsite kainas, mes iš jūsų nepirksime“.
– Daugelis pastebėjo, kad maisto produktų kainos didėjo greičiau ir labiau nei pati infliacija. Kaip tai paaiškinti?
– Taip. Jeigu pas mus buvo fiksuojama infliacija apie 20–21 proc., tai maisto produktai pabrango apie 35 proc. Iš vienos pusės dėl karo ir kylančių energetikos kainų išsibalansavo daugelio produktų rinka. Pavyzdžiui pabrango grūdai, kurie yra daugelio produktų sudedamoji dalis. Ūkininkai gyvulius irgi šeria grūdais – susidarė tokia grandininė reakcija. Kitas dalykas – verslas kainas kelia greičiau, kai yra neaiški situacija, nes nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir investicijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes12
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl...
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios2
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka16
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?10
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta...
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas7
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“8
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Masiškai apiplėšiami vilkikai: tai turės įtakos prekių kainoms?8
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mastą, jog tai gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 mlrd. prekių šiemet dėl v...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...