- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedarbo ir užimtumo rodikliai sugrįžo į priešpandeminį lygį, tačiau kai kurių sričių darbuotojų pastebimai trūksta, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot jo, didžiausią darbuotojų trūkumą jaučia labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs verslas ir statybų bei pramonės sektoriai, tačiau itin trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
G. Šimkaus teigimu, nors bendri užimtumo ir nedarbo rodikliai grįžo į priešpandeminį lygį, skirtinguose sektoriuose pastebima nevienoda padėtis. Pasak LB vadovo, 2021 m. darbuotojų ypač gausėjo IT, transporto ir viešajame sektoriuose, tačiau labiausiai pandemijos paveikto verslo, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo ar pramogų, įmonėse darbuotojų mažiau nei 2019 m.
Pasak jo, verslams atlaikius pandemiją, į didesnes aukštumas nei prieš ją šoko gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis.
„Tas pokytis yra labai ryškus – matome ne tik stiprų gamybinių pajėgumų „atšokimą“, bet taip pat, kad nusistovėjo itin aukštas lygis. Tai iš dalies atspindi situaciją: turime didžiulį ekonomikos aktyvumą, išnaudojami gamybiniai pajėgumai, tačiau kad procesas vyktų, reikia samdyti ir darbuotojus“, – LB spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus, pastebintis, kad darbo rinkoje visgi susiformavęs tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų trūkumas.
Turime didžiulį ekonomikos aktyvumą, išnaudojami gamybiniai pajėgumai, tačiau kad procesas vyktų, reikia samdyti ir darbuotojus.
Jo pristatytais Statistikos departamento duomenimis, darbuotojų trūkumas labiausiai veiklą riboja statybos įmonėms (42 proc. visų apklaustų įmonių) ir pramonei (31 proc.). Darbo rankų stygių, be šių sektorių, dar jaučia 24 proc. mažmeninės prekybos ir penktadalis apklaustų paslaugų sektoriaus bendrovių.
„Nuo pat 2021 m. pradžios statybos, pramonės, mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriuose fiksuotas įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, augimas. Šis trūkumas ypatingai akivaizdus statybų sektoriuje, kuris anksčiau nemaža dalimi rėmėsi būtent iš trečiųjų šalių importuota darbo jėga“, – nurodo G. Šimkus.
Jis teigia, kad darbdaviai, kuriems specialistų rasti sunku, konkuruoja tarpusavyje keldami darbo užmokestį. LB valdybos pirmininko teigimu, šiuo metu šalyje yra arti 30 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 1,5 karto daugiau nei prieš metus, kas, anot G. Šimkaus, yra pakankamai daug.
„Darbo užmokestis, trečio ketvirčio duomenimis, vidutiniškai augo dešimt procentų. Šiek tiek sulėtėjo, nes šių metų antrąjį ketvirtį jis augo netgi 12 proc.“, – pažymi LB vadovas. Pasak jo, skirtinguose sektoriuose fiksuojamas ir skirtingas darbuotojų trūkumo rodiklis.
„Darbuotojų trūkumo mastai skirtingose veiklose skiriasi. Šiuo metu, verta paminėti, darbo rinkoje ypatingai trūksta aukštesnės kvalifikacijos, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbančių specialistų – ar tai būtų IT, ar tai būtų profesinė, mokslinė, finansinė ar draudimo, administracinė ar aptarnavimo veikla“, – vardijo G. Šimkus.
Jo nuomone, dėl to darbo užmokestis labiausiai auga būtent šiuose sektoriuose, o mažiau kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų augimas nėra toks ženklus.
Aukštos pridėtinės vertės sektoriui Lietuvoje stiprinti G. Šimkus siūlo daugiau investuoti į švietimą, aukštąjį mokslą ir perkvalifikavimo programas.
„Dabar yra puiki galimybė didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą ir tokiu būdu augti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Daug kalbame apie skaitmeninę, žaliąją transformacijas ir, žengiant šių transformacijos bei teigiamų pokyčių Lietuvos ekonomikos struktūroje keliu, prie šios kelionės link šio tikslo turėtų ir galėtų prisidėti didinamos investicijos į švietimą, priemonės ir realūs veiksmai, gerinant aukštojo mokslo kokybę, peržiūrint perkvalifikavimo programas“, – sako G. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patvirtintas draudžiamų į Lietuvą įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašas3
Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą, kuriame yra daugiau kaip 2,8 tūkst. įvairių produkt...
-
Stoja piestu dėl minimalios algos didinimo: mūsų sistema – ydinga41
Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad kitąmet minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) galėtų augti kone 16 proc., tačiau užprotestavus tiek darbdaviams, tiek ekonomistams, Lietuvos bankas rekomenduoja jį kelti palaipsniui: ki...
-
Ruošiamasi dar vieno 11 kilometrų kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai2
Bendrovė „Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) ruošiasi dar vieno magistralinio kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai ir skelbia konsultacijas su rinkos dalyviais. ...
-
Verslas palaiko LB siūlymą MMA didinti etapais, profsąjungos – prieš
Centriniam Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), verslo organizacijų atstovai sako, jog LB atsižvelgė ...
-
Palangos verslininkai kainų į viršų nešokdins?5
Pernai pasiekusi rekordą, kai kurorte nakvojo net 1 mln. 300 tūkst. žmonių, šiemet Palanga taip pat nori daug jų privilioti. Žada naujovių, ypač ratuotiems poilsiautojams ir turintiems elektrines mašinas. Kainų šuolio, net panaiki...
-
A. Romanovskis: draudimo įmoka brangintų ir kitas paslaugas1
Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių pasla...
-
„Kauno švara“ ir „Žaliasis taškas“ tyrė kauniečių plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteinerį8
Gegužės 28 d. Kaune, Ukmergės gatvėje, esančiame kieme vyko plastiko ir metalo konteinerio krata, kurios metu gyventojai buvo supažindinti su neteisingo rūšiavimo pavyzdžiais ir mokomi tai daryti teisingai. ...
-
A. Armonaitė: draudimo įmoka didintų verslo kaštus, tai – neteisinga1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlomu dalies draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. ...
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas3
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...
-
Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos turėtų nesikeisti3
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui turėtų nesikeisti – jie liktų tokie pat, kaip balandį–birželį. ...