- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Lietuvos ekonomistai vis dar kalba apie laukiančius įtemptus laikus, Lietuvos bankas ramina – blogiausia jau praeityje. Prognozuojama, kad jau kitą pusmetį šalies ūkis augs, praneša LNK.
Duonos kepalas pernai brango trečdaliu. Pastarąjį kartą kaina keitėsi dar lapkritį.
„Per praėjusius metus kainą kėlėme tris kartus – viso pakėlėme apie 33 proc.“, – sakė „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
Tiesa, kainų šiemet didinti jau nebeplanuojama, tačiau ir pigesnės duonos pirkėjai kol kas nesulauks.
„Stabilizavosi rinkoje kainos, krinta elektros kaina. Žaliavas tiekiantys tiekėjai kainų nemažina, nes akcentuoja, kad užsipirko, kai buvo brangu“, – komentavo V. Baranauskas.
Esą verslas, purtomas įvairiausių krizių, patyrė daugybę išlaidų. Gyventojai – taip pat. Todėl pinigines praverti net ir būtiniausiems maisto produktams jie nusiteikę vangiau nei anksčiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Prekyvietėse vis dar jaučiamas sulėtėjimas. Manau, reikia sulaukti šildymo pabaigos ir turėtų šiek tiek atsigauti“, – optimistiškai žvelgė V. Baranauskas.
Kad Lietuvos ekonomika atsigaus jau kitą pusmetį, prognozuoja ir Lietuvos bankas.
„Šie metai, kai palyginamoji bazė išsilygino, ketvirtinis augimas būtų vidutiniškai apie 0,7 proc. nuo metinės 1,3 proc., tačiau tai tikras augimas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot Lietuvos banko, blogiausia – jau praeityje. Maždaug nuo vasaros šalies ūkis augs sparčiau, darbo užmokesčio augimas aplenks infliaciją, o gyventojų perkamoji galia pradės didėti.
„Pagerinome infliacijos prognozę – vidutinę metinę infliacijos prognozę šiems metams sumažinome iki 9 proc. Darbo užmokesčio augimo prognozę pagerinome iki 10 proc. Vadinasi, darbo užmokesčio Lietuvoje augimas aplenks infliacijos tempus“, – prognozavo G. Šimkus.
Tiesa, tokios prognozės kitiems šalies ekonomistams atrodo keistai.
„Lūkestis, kad jau antrą pusmetį galėtų sparčiau augti Lietuvos ekonomika, yra labai optimistinis ir jį reikėtų labiau vadinti svajone, o ne prognozėmis“, – optimizmu netryško ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiemet Lietuvai gali nutikti negili 0,5 proc. recesija“, – prognozavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Nesu tikras, ar atlyginimų augimas Lietuvoje bus ilgalaikis. Sakyčiau, kad pirmą šių metų pusmetį – taip, tačiau dėl antro būčiau labai skeptiškas. Manau, Lietuvoje recesijos ir krizės rizika yra neįvertinama“, – ekonomikos situaciją komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot ekonomistų, recesijos neišvengs ir kitos euro zonos šalys. Bankų griūtis JAV prisidėjo prie griežtesnio kreditavimo. Tai atsilieps ir Lietuvos eksporto rinkoms. Joms neigiamą įtaką jau ir taip daro po pandemijos atsigaunanti Kinija.
„JAV lūkesčiai vis dar reikšmingai nepasitaisę. Bankų sistemos nervingumas tikrai išaugęs. Kalbant apie Lietuvą, kol kas prošvaisčių eksporto plotmėje tikrai nėra“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų“, – apie galimus sunkumus prakalbo N. Mačiulis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iki 2 proc. infliacija šiemet nesumažės, vadinasi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau didins palūkanų normas. Vien nuo liepos tai padarė jau šešis kartus.
„Palūkanų normų didinimas yra kartus ir skausmingas, bet būtinas vaistas infliacijos ugniai numalšinti“, – komentavo G. Šimkus.
Vis dėlto dabartinio infliacijos mažėjimo N. Mačiulis su ECB veiksmais nesieja.
„ECB tyrimai rodo, kad jo monetarinės politikos įtaka infliacijai yra minimali. Net nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog naftos, kviečių, gamtinių dujų, saulėgrąžų aliejaus ir žaliavinio pieno kaina sumažėjo ne dėl to, kad buvo pakeltos palūkanų normos“, – akcentavo N. Mačiulis.
Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų.
Lietuvos banko vadovo teigimu, nors nerimo daug, tačiau jokių ženklų dėl itin pablogėjusios paskolas turinčių gyventojų padėties kol kas nėra.
„Nematome, kad kažkaip būtų išaugęs ar pasikeitęs neveiksnių paskolų skaičius. Taip, tai laikotarpis, kuris būsto paskolų ėmėjams skausmingesnis, jį reikia iškentėti“, – ragino G. Šimkus.
„Tik apie 16–17 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto kreditus bankuose“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Nors infliacija maisto kainoms tokios įtakos kaip pernai jau nebedarys, dėl atlyginimų augimo paslaugos vis dar brangs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...