Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sudariusi indeksą pagal statistinius ekonomikos duomenis ir įmonių vadovų apklausos rezultatus, pranešė, kad žemesnė nei 50 indekso reikšmė liudija, jog įsivyravo neigiamos ir neužtikrintos nuotaikos, jaučiamas nuosaikus kritimas.

„Pirmojo šių metų ketvirčio pabaiga ir antrojo ketvirčio pradžia įneš daugiau aiškumo, ko galime tikėtis šiemet. Viena aišku – 2023 metai bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir ES ekonomikai“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Konfederacija pastebi, kad pramonės lūkesčių indeksas krito nepaisant aukšto apdirbamosios pramonės indekso, kuris trečiąjį 2022 metų ketvirtį buvo vienas didžiausių ES ir siekė 154,7 (ES – 110,9). LPK duomenimis, ši pramonė Lietuvoje pernai sukūrė apie 19 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.

Mažėjantį pramonės įmonių tikrumą dėl ateities rodo ir LPK fiksuojami jų lūkesčiai – anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, o šiuo metu – mėnesiui-dviems. 

Indekso sudarytojų apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius gerokai pagerintų du dalykai – energijos kainų stabilizavimas ir naujų rinkų plėtra.

Anot V. Janulevičiaus, nors pasaulio energijos krizės pikas, panašu, jau praeityje, tačiau ilgalaikio apsirūpinimo tvariais energijos ištekliais problema neišspręsta nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES). Todėl tai, anot jo, dar kurį laiką bus vienu pagrindinių pramonės plėtrą ribojančių veiksnių.

„Vis daugiau verslo įmonių supranta, kad nuosavas elektros generacijos šaltinis gali prisidėti prie tvaraus, ilgalaikio vystymosi, užfiksuojant visus arba dalį energijos kaštų – mažiausiai dvidešimčiai metų į priekį“, – pranešime sakė V. Janulevičius.

LPK prezidento teigimu, lengvatinės paskolos čia būtų labai svarbus žingsnis į priekį. Esminis klausimas, anot jo, – kokia dalis ES paramos, skirtos žaliosios energetikos pramonei, bus numatyta Lietuvai.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus augo rekordiškai – 33 proc., tačiau paskutiniaisiais mėnesiais augimas kiek mažėjo. Tai, pasak V. Janulevičiaus, rodo artėjantį tarptautinės prekybos ir pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį.

Apklausoje dalyvavę įmonių vadovai, teigė, kad svarbiausias uždavinys bus paklausos problema – jie ketina plėsti vietinę ir eksporto rinkas, išlaikyti pardavimų apimtis. Retas jų kalbėjo apie naujus produktus ir visiškai naujas eksporto rinkas, tačiau yra įmonių, kurios ketina žengti į naujas rinkas su naujais produktais.