- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 44 ir buvo žemiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, kai jo vidurkis siekė 55.
Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sudariusi indeksą pagal statistinius ekonomikos duomenis ir įmonių vadovų apklausos rezultatus, pranešė, kad žemesnė nei 50 indekso reikšmė liudija, jog įsivyravo neigiamos ir neužtikrintos nuotaikos, jaučiamas nuosaikus kritimas.
„Pirmojo šių metų ketvirčio pabaiga ir antrojo ketvirčio pradžia įneš daugiau aiškumo, ko galime tikėtis šiemet. Viena aišku – 2023 metai bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir ES ekonomikai“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Konfederacija pastebi, kad pramonės lūkesčių indeksas krito nepaisant aukšto apdirbamosios pramonės indekso, kuris trečiąjį 2022 metų ketvirtį buvo vienas didžiausių ES ir siekė 154,7 (ES – 110,9). LPK duomenimis, ši pramonė Lietuvoje pernai sukūrė apie 19 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.
Mažėjantį pramonės įmonių tikrumą dėl ateities rodo ir LPK fiksuojami jų lūkesčiai – anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, o šiuo metu – mėnesiui-dviems.
Indekso sudarytojų apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius gerokai pagerintų du dalykai – energijos kainų stabilizavimas ir naujų rinkų plėtra.
Anot V. Janulevičiaus, nors pasaulio energijos krizės pikas, panašu, jau praeityje, tačiau ilgalaikio apsirūpinimo tvariais energijos ištekliais problema neišspręsta nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES). Todėl tai, anot jo, dar kurį laiką bus vienu pagrindinių pramonės plėtrą ribojančių veiksnių.
„Vis daugiau verslo įmonių supranta, kad nuosavas elektros generacijos šaltinis gali prisidėti prie tvaraus, ilgalaikio vystymosi, užfiksuojant visus arba dalį energijos kaštų – mažiausiai dvidešimčiai metų į priekį“, – pranešime sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento teigimu, lengvatinės paskolos čia būtų labai svarbus žingsnis į priekį. Esminis klausimas, anot jo, – kokia dalis ES paramos, skirtos žaliosios energetikos pramonei, bus numatyta Lietuvai.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus augo rekordiškai – 33 proc., tačiau paskutiniaisiais mėnesiais augimas kiek mažėjo. Tai, pasak V. Janulevičiaus, rodo artėjantį tarptautinės prekybos ir pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį.
Apklausoje dalyvavę įmonių vadovai, teigė, kad svarbiausias uždavinys bus paklausos problema – jie ketina plėsti vietinę ir eksporto rinkas, išlaikyti pardavimų apimtis. Retas jų kalbėjo apie naujus produktus ir visiškai naujas eksporto rinkas, tačiau yra įmonių, kurios ketina žengti į naujas rinkas su naujais produktais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepersirašiusiems sutarčių elektra gali gerokai brangti: pasidalijo naudingais patarimais8
Žmonės, pasirašę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, raginami jas atidžiai peržiūrėti, kol dar yra laiko palyginti kainas ir priimti geriausią sprendimą. Nuo liepos Vyriausybė elektros nebekompensuos. LNK reportaže patarimais dal...
-
Ruošiamasi rekonstruoti kelio Vilnius–Utena ruožą Utenoje1
Ruošiantis skelbti beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius–Utena atkarpos Utenoje rekonstrukcijos rangovo konkursą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradeda parengiamuosius darbus. ...
-
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelb...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių7
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Daržovių augintojai neprisimena, kada prieš sodinimą laistė perdžiūvusią dirvą1
Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didel...
-
Žiniasklaida: nuo liepos už ploniausius plastikinius maišelius prekybininkai ims 1–5 centus67
Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas. ...
-
Siūloma etiketėse nurodyti dabar po privačiais ženklais besislepiančius gamintojus7
Seime skinasi kelią iniciatyva gamintojus, kurie slepiami naudojant privačius prekybininkų ženklus, nuo 2024 metų liepos įpareigoti prekės ar produkto etiketėje nurodyti jų identifikavimo informaciją. ...
-
Seimas bandys tramdyti mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio14
Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio. ...
-
Kainos Lietuvoje per metus augo sparčiau nei Estijoje, lėčiau nei Latvijoje1
Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
RRT: 5G tinklas jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos7
Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais...