Lietuvos žemės ūkis žengia inovacijų link: kas palengvins prekybos mainus?

Mato potencialą

„Agroclear“ – tai nepriklausoma skaitmeninė platforma, kuri padės saugiai ir lengvai suvesti ūkininkus bei jų produkcijos supirkėjus. LR Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, jog ūkininkams virtuali prekyba yra neįprasta praktika, tačiau pabrėžia, jog ši naujovė turi nemažai potencialo.

„Lietuvoje įprasta grūdus arba trąšas pirkti tik iš vieno pardavėjo. Tai riboja ūkininkų galimybę analizuoti visus rinkos pasiūlymus ir išsirinkti geriausią kainą. Prekybos platforma turėtų praplėsti vartotojų pasirinkimą – šiuo atveju ūkininkai galės realiu laiku stebėti produkcijos supirkėjų kainas ir pirkimo požymius, bei atlikti sandorius su laisvai pasirinktais partneriais“, – sako S. Dimaitis.

Jis tikisi, jog „Agroclear“ ilgainiui pakeis įsitvirtinusį tradicinį principą, kai pavasarį ūkininkai iš prekiaujančios atitinkamos įmonės gauna pesticidus, trąšas ar sėklas, o atėjus derliaus metui už tai atsiskaito.

Šis principas vartotojams suteikia saugumo jausmą – platformoje galima stebėti, kas dalyvauja rinkoje, bei su kuo sudaromi sandoriai.

„Panašaus pobūdžio rinkos valdymo sprendimų Lietuvoje dar nėra buvę, todėl manau, kad ši platforma turi didelį potencialą, ypač dėl pasirinkimo laisvės ir didesnės konkurencijos sektoriuje“, – sako S. Dimaitis.

Nepaisant to, jo manymu, inovacijos žemės ūkio sektoriuje sunkiau atranda vietą ir yra mažiau priimamos nei kito pobūdžio versluose. Todėl sėkmingam statuolio įsitvirtinimui esą reikės ne vienerių metų.

Vartotojams svarbiausia – saugumas

Vienas pirmųjų, išdrįsusių išbandyti naujovę, – ūkininkas Mantas Deveikis. Inovatyvių sprendimų savo ūkyje nevengiantis žemdirbys sako, jog platforma padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.

„Ši platforma – labai perspektyvus ir patogus sprendimas prekiauti grūdais. Kadangi visų skelbimus keliančių vartotojų tapatybės yra patvirtintos, platforma užtikrina saugią prekybą. Manau, jos pagalba žemės ūkio rinka turėtų tapti skaidresnė. Geriausia, kad čia nėra jokių tarpininkų ir kiekvienas vartotojas sandorius gali sudaryti vos keliais paspaudimais. Jei ūkininkas parduoda grūdus ar trąšas, tai jam absoliučiai nieko nekainuoja. Manau, kad labai svarbu diegti išmanius sprendimus ūkio valdyme ir pasitelkti technologijas, kurios taupo laiką ir padeda sudaryti geriausius sandorius”, – teigia M. Deveikis.

Tuo tarpu, idėjos autorius ir vystytojas Amit Vaghasiya sako, jog platfomoje įdiegta „Finpass“ vartotojų identifikacijos sistema. Pasak jo, ši funkcija leidžia užtikrinti, jog sandoriai būtų sudaromi tik tarp patvirtintų vartotojų.

„Šis principas vartotojams suteikia saugumo jausmą – platformoje galima stebėti, kas dalyvauja rinkoje, bei su kuo sudaromi sandoriai. Be to, sistema suteikia galimybę sutartis archyvuoti, tad nebelieka rizikos, kad jos netikėtai dings“, – teigia idėjos autorius.

Ketina plėstis į kitas Baltijos šalis

Lietuva – pirma šalis, kurioje pradėjo veikti startuolio sistema, tačiau jos kūrėjai jau turi tolesnių plėtros planų.

„Vos startavę Lietuvoje, pradėjome planuoti ir plėtrą kitose rinkose – jau kitais metais pasieksime Latvijos bei Estijos žemdirbius. Vėliau – ir Lenkijos. Tokiu būdu siekiame prekybą paversti dar paprastesne viso regiono ūkininkams“, – sako platformos įkurėjas A. Vaghasiya.