„Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (...) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.

„Mes už progresyvumą, bet ir už stabilumą. Šitas mokestis, jei taptų pastoviu ir visiškai nesuprantama, su kuo susietu, su Europos Centrinio Banko sprendimais, jis griautų bankų stabilumą“, – pridūrė jis.

G. Černiauskas pabrėžė, kad progresyvumas, kai daugiau uždirbantieji turi mokėti daugiau mokesčių, atsispindi Finansų ministerijos mokesčių pakeitimų siūlymuose.

Mokestį pratęsti siūlantis Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas teigė, kad bankai turi labiau prisidėti finansuojant gynybą. Anto jo, šiuo metu renkami parašai ir bus registruojama atitinkama įstatymo pataisa.

„Geopolitinė situacija nepasikeitė, o suaštrėjo, kuo toliau, tuo labiau reikalingi pinigai gynybai, bankų pelnai labai yra išaugę, jei ir praėjusiais metais (2023 metais – BNS), kai reikėjo mokėti, buvo netoli milijardo, šiais (2024 metais – BNS) jau virš milijardo yra. Bankai (...), manau, jie taip pat turi prie to prisidėti“, – LRT radijui kalbėjo M. Gedvilas.

Tuo metu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad valstybė neturėtų tapti „reketininke“, o turėtų laikytis įsipareigojimų.

Valstybė neturi panašėti į tam tikrą reketininkę, kuri pasižiūri, kad kažkas daugiau turi pinigų, tai pasiraitojam rankoves ir pasiimam iš jų.

„Valstybė neturi panašėti į tam tikrą reketininkę, kuri pasižiūri, kad kažkas daugiau turi pinigų, tai pasiraitojam rankoves ir pasiimam iš jų. Bankai Lietuvoje ir taip moka ne 15 proc. standartinį pelno mokestį, o 20 proc., ir čia yra vienintelis sektorius, kuris išskirtinai apmokestintas didesniu pelno tarifu“, – LRT radijui sakė M. Lingė.

„Jei mes pradėtume taikyti į tas įmones, verslo subjektus, kuriems gerai sekasi, (...) tai čia labai svarbus ir pats principas, kaip žiūrime į investuotojus, ar siunčiame signalą, kad valstybė yra neprognozuojama ir gali pasikėsinti, ar esame susitarimų besilaikanti valstybė“, – kalbėjo jis.

2023 metais įvestą laikiną solidarumo mokestį tuometiniai valdantieji konservatoriai 2024 metų birželį pratęsė dar vieneriems metams.

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prie Europos Komisijos narys Kęstutis Kupšys teigė, jog mokestis turėtų būti pratęstas dėl situacijos neapibrėžtumo.

„Niekada nežinome ateities ir sakyti iš anksto, kad trejiems, penkeriems, dešimčiai metų galime nubrėžti Europos Centrinio Banko pinigų politikos kursą būtų naivu, nes dalykai keičiasi. (...) Atsargesniu požiūriu mokestis gali likti ir nebūtinai surinks tiek daug pinigų, kaip anksčiau, bet neturėtume visažinio kaukės užsidėję sakyti, jog palūkanos krinta, mokestis nebebus reikalingas ir galima jo atsisakyti“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Kupšys.

Jo“ teigimu, valstybei reikia įvairių mokesčių šaltinių, o solidarumo mokesčio pratęsimas būtų lengviau paaiškinamas visuomenei ir socialiai teisingas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė kartojo, kad bankai šį mokestį vertina kaip diskriminacinį, o vien diskusijos apie jo pratęsimą kelia klausimų investuotojams.

„Pernai milijardas pelno, jis istorinis, bet 700 mln. eurų į biudžetą sumokėta mokesčių – 400 mln. pelno ir 300 mln. solidarumo mokesčio, tai irgi ta proporcija yra gerokai didesnė nei bet koks kitas sektorius, dėl to manome, kad iš esmės tai diskriminacinis mokestis ir jo reikėtų atsisakyti. Net ir diskusijos apie tai, jos kelia investuotojams klausimų“, – LRT radijui sakė E. Čipkutė.

Ji pabrėžė, kad sektoriuje dominuoja užsienio investuotojai ir jie turi pasirinkimą, kurioje šalyje lėšas investuoti.

Anot G. Černiausko, pagrindinis šaltinis finansuoti gynybą turi būti ekonomikos augimas: „O jis negerės jei žlugdysime kažkurį sektorių ar visą verslą, todėl subalansuotas požiūris yra prasmingiausias“.

Premjero patarėjas taip pat teigė, kad su bankais diskutuojama dėl didesnio smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo. Tai Gintautas Paluckas aptarė ir Švedijoje susitikęs su vieno didžiausių Lietuvos bankų vadovybe.

„Tai reali problema, ją žinome, su ja dirbame, tą akcentuoja ir verslas, bet bankai irgi verslas. Noras yra ne priešpastatyti vieną verslą kitam, o gauti optimalų sprendimą“, – sakė G. Černiauskas.

Vėliau BNS jis sakė, kad premjeras Stokholme susitiko su „Swedbank“ vadovais. 

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus antradienį sakė, kad mažėjant palūkanų normoms Lietuvos įvestam laikinam bankų solidarumo mokesčiui pagrindo nebėra.

BNS rašė, kad premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog Vyriausybė neketina inicijuoti dar vieno solidarumo mokesčio pratęsimo. Pasak jo, šio mokesčio efektas yra iš esmės išnykęs, todėl bankai raginami daugiau finansuoti kelių ir gynybos fondus bei smulkų ir vidutinį verslą.

Bankų solidarumo įnašas už 2024 metus sieks apie 230 mln. eurų, o už 2023–2025 metus jo suma gali siekti apie 590 mln. eurų.

2023 metais įvestas laikinas solidarumo mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas. 

Mokestis nustos galioti nuo šių metų vidurio, bet paskutines įmokas į biudžetą bankai sumokės metų pabaigoje.