- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa.
Anot jos, dauguma Lietuvos gyventojų (53 proc.) norėtų panašios pensijos kaip Švedijoje arba Skandinavijoje, o 41 proc. – tokios kaip Vokietijoje ir Vakarų Europoje.
Švedijoje 2023 metais vidutinė pensija siekė 1303 eurus, Vokietijoje 2022 metais – 1152 eurus, o Lietuvoje kovą – 539,6 euro.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siekiant didesnės pensijos į kaupimą reikėtų įtraukti ir darbdavius.
„Kur yra tas skirtumas esminis, tai, kad skandinaviška pensija yra didelė, ori ir stabili, bet ji yra tokia ne dėl to, kad valstybė moka, bet dėl to, kad tame dalyvauja trys sudedamosios dalys: tiek žmogus, tiek valstybė, tiek darbdavys ir matom, kad Lietuvoje šito (darbdavio įsitraukimo – BNS) trūksta“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė T. Gudaitis.
„Užsienyje, Skandinavijoje darbdavių indėlis sudaro 10-15 proc. pensijos dydžio“, – pabrėžė jis.
LIPFA vadovo teigimu, Lietuvoje darbdaviai gali darbuotojo naudai pervesti įmokas į antros ir trečios pakopos fondus, gyvybės draudimą, tačiau to nedaro: „Matom, kad tos edukacijos trūksta“.
Pasak T. Gudaičio, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje prie didesnių pensijų taip pat prisideda ir profesinės sąjungos, kurios steigia savo pensijų fondus.
„Į pensijų kaupimo temą bando įsijungti ir profesinės sąjungos, bet jos bando kritikuoti antros pakopos pensijų pakopą, bet jie nesako, kiek jie padarė, kad iš jų pusės padidėtų tos pensijos. (...) mes labiau matytume ir ragintume, kad tos profesinės sąjungos, kad jos stengtųsi, kad atsirastų bent pirmas tas profesinis pensijų fondas“, – sakė T. Gudaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu užsienyje dirbusiems ir į Lietuvą norintiems grįžti žmonėms nėra galimybių užsienyje sukauptas lėšas pensijai persivesti į Lietuvą.
LIPFA duomenimis, nuo 2004 metų gyventojai investiciniuose pensijų fonduose uždirbo 1,6 mlrd. eurų, o nuo 2023 metų pradžios pensijų fondų grąža siekė 6-8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?6
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...