- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo Naujųjų lentynose vėl gali atsirasti prekių su rusiškais pavadinimais. Aliaksandras Lukašenka nusprendė atsikirsti Vakarams už sankcijas ir vardija, kokios produkcijos neįsileis, praneša LNK žinios.
2014-ieji. Prekybos centruose – lietuviška produkcija su rusiškomis etiketėmis. Tąkart Rusijai boikotuojant lietuviškus pieno produktus gamintojai juos pardavinėjo Lietuvos prekybos centruose.
Praėjus daugiau nei septyneriems metams, ekonomistai mano, kad tokie vaizdai gali pasikartoti. Šį kartą – dėl sankcijų iš Baltarusijos. Taip A. Lukašenka reaguoja į Europos sankcijas režimo pareigūnams ir verslams. Nuo Naujųjų į Baltarusiją bus draudžiama įvežti dalį prekių iš esą nedraugiškų valstybių. Kitaip tariant, tų, kurios režimui taiko sankcijas. Pavyzdžiui, galvijų mėsą, kiaulieną, pieno produktus. Išimtis bus palikta tik produktams be laktozės.
Po sankcijomis patenka vaisiai iš Vakarų, daržovės, riešutai, dešros ir konditerijos gaminiai. Tačiau Lietuvos verslas tokių A. Lukašenkos pareiškimų pernelyg nesureikšmina. Esą Baltarusijos rinka jau kurį laiką buvo sudėtinga.
„Buvo nemažai ribojimų ir praktiškai mūsų kelios kompanijos, neminint vardais, ten buvo įsitvirtinę, lentynose buvo matomos. Tai, be abejo, globaliai bendra prasme nebus kažkokio poveikio, bet pavienės kompanijos praradimų turės“, – sakė Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.
„Mums baltarusiška yra viena iš daugelio eksporto rinkų, bet ji nėra reikšminga, ji nėra didelė nuo bendros įmonės apyvartos sudaro apie vieną procentą“, – teigė „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Kai kurios įmonės eksportą į Baltarusiją mažino ne vienerius metus. Štai, alaus gamintojai – trečdaliu. „Per porą metų apyvarta Baltarusijoje sumažėjo, bet aš nesiečiau čia vien su politine situacija, galbūt netgi daugiau su mūsų partneriais. Vienas iš partnerių dėl kažkokių priežasčių nusilpo arba pradėjo mažiau prekiauti“, – pasakojo R. Viršilas.
Lietuva į Baltarusiją dažniausiai eksportuoja plastiką, elektros įrenginius, mašinas ir, be abejo, maisto produktus. Tačiau tai sudaro tik mažą dalį visos rinkos, o kad eksportas į Baltarusiją pastaruoju metu menko – ekonomistams ne naujiena.
„Kiekvienas normalus verslas suvokia riziką ir, šiuo atveju, tikrai traukiasi nuo rizikos, kurią mes turime. Tai, akivaizdu, kad ir ką pradėtume daryti su verslu Baltarusijoje, yra rizika, kad šį verslą mes prarasime“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Rytų valstybėse kaip Baltarusija ir Rusija lietuviška produkcija paklausi. Todėl neabejojama, kad sankcijoms įsigaliojus, lietuviškos prekės Baltarusiją vis tiek pasieks.
„Bus surasti aplinkiniai keliai tą produkciją pristatyti. Mes matėme tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, baltarusiški mandarinai, kurie atsirado Rusijos rinkoje“, – tarstelėjo ekonomistas.
Tad ekonomistų manymu, Baltarusijai žaisti tokius žaidimus kaip prieš dešimtmetį elgėsi Rusija, – neapgalvota. Tikėtina, kad taip sankcijos atsigręš prieš pačius baltarusius.
„Iš Baltarusijos buvo tokia žinutė, kad: „Sužlugdysime Lietuvos ekonomiką“, ar dar kažką panašaus padarys, bet, akivaizdu, kad Baltarusija visiškai neturi tokios galios“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Nors poveikis Lietuvai nedidelis, eksportuotojų režimo sankcijos nedžiugina. „Kiniją prarandame, Baltarusiją prarandame, Rusijoje embargas. Kitur – toli, kainų lygiai, valiutų svyravimai. Greit neliks su kuo dirbti išskyrus Europos Sąjungą ir Skandinaviją. Neramina tai, kad su visomis pusėmis pakariaudami, galime turėti sumas nekokias“, – svarstė G. Bagušinskas.
Vis dėlto, gamintojai kalba apie atsakomąsias sankcijas. Esą, jei lietuviška produkcija draudžiama, drauskime ir baltarusišką. „Mes Lietuvoje turime begalę baltarusiško importo įvairiais pavadinimais, lietuviškais vardais. Bet yra importuojama iš Baltarusijos nemažai“, – detalizavo „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.
„Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus, tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tai – ne pirmos iš Baltarusijos sankcijos Vakarams. Prieš daugiau nei pusmetį režimas į šalį uždraudė įvežti „Škoda“ automobilius. Taip pat juos pardavinėti turguose ir automobilių salonuose. Tada A. Lukašenka sankcijas paskelbė dar dviem įmonėms – tarp jų ir kosmetikos įmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...