Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme (LVAT) ketvirtadienį paskelbė, kad šių biodegalų kiekį ir jo apskaičiavimo metodiką numatantis energetikos ministro įsakymas neprieštarauja įstatymams.

„Energetikos ministras nepažeidė jokių jį imperatyviai saistančių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, ministras įgyvendino jam įstatymais suteiktus įgaliojimus“, – teigiama LVAT nutartyje.

Šalyje suvartojamų biodegalų, pagamintų iš palmių riebalų rūgščių distiliato, kiekis nustatytas 2021-ųjų gruodžio 15 dienos ministro įsakymu, jame taip pat nurodoma, kad nuo 2022-ųjų liepos šis kuras laikomas biodegalais, pagamintais iš maistinių ir pašarinių augalų.

Teismui įsakymą apskundę Seimo nariai Aidas Gedvilas ir Gintautas Paluckas abejojo, ar ministras apskritai turi teisę apibrėžti transporto sektoriuje suvartojimų tokių biodegalų kiekį, nustatyti jo skaičiavimo metodiką, priskirti šį biokurą konkrečiai degalų rūšiai.

Palmių riebalų rūgščių distiliatas – aliejaus gamybos šalutinis produktas. Žaliosios politikos institutas skelbia, kad daugelis  Europos Sąjungos valstybių jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar jo distiliato naudojimo biodegaluose siekiant mažinti neigiamą poveikį miškams.

2021-ųjų kovą Seimo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad palmių aliejų biodegalų gamybai galima naudoti tik iki 2024 metų, o vėliau priklausytų nuo to, kokioje žemėje auginamos palmės.