- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
„Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi. Ar tai yra tie, kurių galbūt net nepalies, tos kategorijos – matote, individuali veikla irgi yra sąvoka plati ir turi labai įvairių profesinių ir pajamų skirtumų“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Lingė.
Ministerija siūlo palaipsniui labiau apmokestinti metines pajamas virš 35 tūkst. eurų: 2025 metais tarifą didinti nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc.
Dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Esmingesni pokyčiai yra tiems, kurie uždirba didesnes pajamas“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Skaistė.
M. Lingė sako nesuprantantis, kodėl dideles individualios veiklos pajamas gaunantieji turėtų mokėti mažesnius mokesčius nei dirbantys pagal darbo sutartis.
Esmingesni pokyčiai yra tiems, kurie uždirba didesnes pajamas.
„Man yra sunku atsakyti, kodėl, pavyzdžiui, advokatai, notarai, antstoliai, kurie turi dideles pajamas, turėtų mokėti mažiau nei eiliniai dirbantieji pagal darbo sutartis“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas sako, kad negalima sulyginti individualiai ir pagal darbo sutartis dirbančių žmonių.
„Reikia analizuoti jų pajamas, mokamus mokesčius, kokios profesijos atsiduria po šiuo didinamuoju stiklu. (...) Reikia įvertinti, skiriasi objektyviai darbo sąlygos, skiriasi atsakomybės. (...) Nesulyginami yra dalykai būti darbo santykiuose ir verstis individualia veikla“, – LRT radijui sakė teigė V. Mitalas.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė teigiamai vertina siūlymą didinti dideles pajamas gaunančių žmonių mokesčius, tačiau mano, kad mažiau uždirbantieji turi mokėti mažesnius mokesčius.
„Aš tikiuosi, kad siūlymai palies tikrai tik tuos, kurie gauna dideles pajamas, nesvarbu, ar tai advokatai, notarai ar kūrybininkai, ar dar kas nors – tie, kurie uždirba labai daug. O tie, kurie uždirba mažai, nesvarbu, ar jie gauna pajamas pagal darbo santykius, ar iš individualios veiklos, jie neturi jausti jokio pablogėjimo savo pajamose“, – LRT radijui sakė Seimo narė.
M. Lingė taip pat gynė siūlymą pagal individualią veiklą dirbantiems gyventojams mokėti 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui – jos poreikį esą įrodė koronoviruso pandemija, kai šie žmonės liko be pajamų.
„Pandemija aiškiai parodė, kaip yra su savarankiškai dirbančių socialiniu saugumu, kai nemokamos nedarbo draudimo, kas atsitinka, kai nėra draudiminių pajamų. Išleidome apie 240 mln. įvairioms subsidijoms ir išmokoms“, – teigė M. Lingė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigia, kad diskusija dėl mokesčių reformos Seime bus sunki: „Sunki bus diskusija, bet mes konstruktyviai pasiruošę joje dalyvauti“.
G. Skaistės teigimu, esminius pakeitimus tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.
„Manau, kad daugeliui pakeitimų būtų gerai, kad jie būtų priimti dar Seimo pavasario sesijoje, bet jeigu atskirų pasiūlymų diskusijos užsitęs, dėl to problemos dėl to nedarysime“, – sakė G. Skaistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...