Ją lėmė gerokai ūgtelėjusios algos, brangęs alkoholis ir tabakas, pieno produktai, kilusios paslaugų kainos. Ekonomistai nieko guodžiančio nežada – prekių ir paslaugų kainų augimą esą galėtų sustabdyti tik didėjanti konkurencija ir darbo našumas.

Beveik dešimtadaliu didėjantys atlyginimai ir pamažu augančios paslaugų ir prekių kainos lėmė, kad liepą užfiksuota 3,9 proc. metinė infliacija, nors mėnesio dydis –  0,3 proc. defliacija. Restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse, netiesioginės įtakos tam turėjo akcizų didinimas. Taip pat jau kurį laiką brangsta pieno produktai, kiaušiniai, lėktuvų bilietai. Pigo daržovės, cukrus ir elektra.

„Keičiasi bent jau pagrindinių produktų kainos, pieno produktai gan ženkliai. Šį mėnesį mes pastebėjome, kad brango sviestas. Mažiausios kainos kilo nuo 1,09 Eur už 180 g. iki 1,25 Eur, tai ženklu. Praeitą mėnesį pabrango brandinė produkcija. Šį mėnesį pabrango ir pigiausios pozicijos – prekybos centrų prekių ženklai. Mėsos ir duonos kainų situacija stabili“ , – sakė „price.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

„Pasaulyje maisto produktų kainos išaugo apie 10 proc. per metus, aišku, pas mus tendencijos panašios, bet mes matome, kad labiausiai didėja pieno produktų kainos ir tai susiję su tendencijomis. Duonos kainos augimas apie 10 proc. nėra susijęs su grūdų kainomis, nes duonoje grūdai sudaro apie 10 proc., šiuo atveju reiktų sieti su kitų sąnaudų augimu – tai būtent atlyginimai, kai kurios energetinės sąnaudos, keičiasi kainos“, – pasakojo Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vadovas Albertas Gapšys.

Produktų rinkos tyrėjas prognozuoja, kad žiemą pieno produktai brangs dar šiek tiek, tačiau neturėtų stipriai keistis mėsos kainos, nes prognozuojamas panašus pašarinių grūdų derlius kaip pernai, o ir atsargos žadamos didesnės, todėl tikimasi daugmaž stabilių mėsos kainų

Ekonomistai kol kas nieko guodžiančio nežada – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas lemia prielaidas reikalauti didesnių algų, šios augina kainas.

„Auga kainos, darbuotojai suprasdami, kad jiems reikia palaikyti tam tikrą pragyvenimo lygį, darbdavių prašo didesnių atlyginimų, tuo pačiu darbdaviai matydami, kad auga atlyginimai, auga darbo kaštai, perkelia tą naštą ant vartotojų pečių, didindami galutines prekių ir paslaugų kainas. Viskas sukasi tokia lyg ir spirale“, – teigė DNB Ekonominių tyrimų departamento analitikas Povilas Stanevičius.

Dėl didėjančių kainų kalti ir patys gyventojai – kainas aukštyn tempia didėjantis vartojimas. Jis ne tik nemažėja, bet sparčiai auga. Pirmąjį pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta buvo maždaug 6 proc. didesnė nei prieš metus.

„Labai sunku išvengti situacijos, kad kainos didės, su tuo reikia susitaikyti ir valdžios institucijų, tiek gyventojų pastangos turi būti nukreipti į pajamų augimą, o ne bandymą dirbtinai sustabdyti kainas“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tokią viziją palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, kad valdžios tikslas sukurti prielaidas, jog didėtų žmonių gaunamos pajamos, tačiau to esą bus siekiama tik kitąmet.

Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet infliacija turėtų mažėti, tai esą lems nustojusios kilti pasaulinės naftos kainos, Lietuvoje tikimasi nedidės akcizų tarifai, o ir laukiama lėtesnio darbo užmokesčio augimo.