– Kaip kilo mintis dėl šio eksperimento?

– Pirmiausia, Alytaus regione mes rūšiavimo procesą pradėjome žymiai anksčiau, nei visa Lietuva, ir šiuo metu, kai išrūšiuojame antrines žaliavas, maisto atliekas, drabužius pamatėme, kad labai didelis atliekų srautas keliauja į deginimą, kurį pagrinde sudaro sauskelnės, kurios yra ne tik vaikų, bet ir slaugos reikalaujančių žmonių. Pagalvojome, kodėl nepradėjus atkreipti visuomenės dėmesio bei ar, pradedant tyrimą, daugkartinės sauskelnės yra geresnės. Tad pirmiausia su viena šeima atlikome tyrimą ir nustatėme, kiek kainuoja, ar daugkartinės sauskelnės apsimoka ekonomiškai, ar jos yra patogios. Išvada vienareikšmė, kad naudojant daugkartines sauskelnes šeimai atsiperka jau septintą mėnesį. Per savaitę iš vienkartinių sauskelnių susidaro apie penki kilogramai atliekų, kurios niekaip nėra perdirbamos. Per metus gaunasi 250 kilogramų, per du metus – apie pusė tonos, jų sutvarkymas kainuoja apie du šimtus eurų. Pagalvojome, kodėl nepasikvietus žmonių, kurie norėtų savo vaikus auginti sveikiau, tokiu būdu finansuojame ir padedame šeimoms. Jos įsipareigos viešinti, skleisti, dalintis patirtimi. Manome, kad tokiu būdu galima sumažinti atliekų kiekį.

– Tėvai jums turi rašyti motyvacinius laiškus, kodėl tokių sauskelnių jie nori. Ar jau gavote tokių laiškų?

– Taip. Žmonės rašo labai įdomiai. Juos motyvuoja šiuolaikiškas sveikas gyvenimas, rūpinimasis savo atžalomis bei gamta, natūralus noras gyventi kultūringai. Manau, kad meilė vaikams yra didesnė už bet ką. Tai yra patogu, žmonės turi skalbykles, nebūtinai tai daryti rankomis. Medžiagos, iš kurių yra gaminama, nepraranda savo savybių, nepraranda galimybės sugerti kvapus. Jos išlieka tokios pačios švelnios visą vartojimo laikotarpį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek įprastai daugkartinės sauskelnės kainuoja?

– Nuo vienuolikos iki 20 eurų. Vaiko užauginimui reikia 20 vienetų. Tad reiktų investuoti vidutiniškai apie 250 eurų. Tokia suma susidaro iš vienkartinių sauskelnių atliekų sutvarkymo. Tie, kas pabando ir dalinasi savo patirtimi, neturėjo jokių neigiamų patirčių, tik didžiulį moralinį pasitenkinimą.

Mes atkreipiame valstybės dėmesį, kad jeigu pagamintos vienkartinės sauskelnės, kurios nėra perdirbamos, tai kad ir kiek būtų berūšiuojama, jos perdirbamos nebus, tiesiog reikės sumokėti už jų sutvarkymą, sumokėti visus valstybės nustatytus mokesčius, visus operacinius kaštus. Užkraunama našta ne tik nupirkti sauskelnes, bet ir finansuoti jų tvarkymą. Tie pinigai iš vartotojų yra paimami. Paprastai vienos savivaldybės taiko šeimoms lengvatas, kadangi tuo metu, kai yra vaikų, susidaro labai daug atliekų. Jaunų šeimų, auginančių vaikus, mokėjimas už atliekas išauga neproporcingai daug. Tada kyla klausimas, ar visuomenė turi prisiimti kokią nors socialinę atsakomybę, padėti toms šeimoms. Jeigu nusprendžiama tokioms šeimoms padėti, tai geriau padėti įsigyti daugkartines sauskelnes ir tuomet nesusidarys atliekų.

– Ar nėra taip, kad dabar, kai elektra brangi, šis ekologinis poveikis bus abejotinas?

– Akivaizdu, kad brangstant ištekliams brangsta ir vienkartinės sauskelnės, nes jų pagaminimas yra brangus, tai naudoja išteklius. Mes siekiame prevenciškai mažinti susidarančių atliekų kiekį.

– Kas bus po trijų mėnesių, kai baigsis šis eksperimentas?

– Jis nesibaigs. Tos šeimos augins vaikus, bet per tą laiką skleisime informaciją, tos šeimos ja dalinsis. Manome, kad savo regione pasieksime persilaužimą daugkartinių sauskelnių naudojime.