Mažmeninės prekybos tinklus Baltijos šalyse ir Bulgarijoje valdanti bendrovė "Maxima" grupė, sumažinusi įstatinį kapitalą beveik 4 mlrd. litų, vėl planuoja jį didinti. Tačiau plėtros planų atsisako.

Koją pakišo krizė

Mažinti įstatinį kapitalą 3,97 mlrd. litų – nuo 4,168 mlrd. iki 194,1 mln. litų – nusprendė vienintelė įmonės akcininkė "Vilniaus prekyba". Pastaroji jau anksčiau paskelbė, kad iš didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdančios "Maximos" grupės ketina susigrąžinti apie 170 mln. litų. Ši suma per pastaruosius dvejus metus nebuvo panaudota plėtrai.

"Prieš porą metų formuodami "Maximos" grupės kapitalą buvome numatę gerokai ambicingesnius plėtros ir investicijų planus, todėl suformuotas bendrovės kapitalas siekė 4,96 mlrd. litų. Deja, ekonominė krizė gerokai pakoregavo įmonės strategiją – buvo sustabdyta plėtra Baltijos šalyse ir smarkiai apribotos investicijos", – sakė "Vilniaus prekybos" direktorė Diana Dominienė.

Ji pripažino, kad artimiausiu metu "Maximos" grupė neturi intensyvios plėtros planų.

Sprendimas susigrąžinti į bendrovę investuotas ir plėtrai nepanaudotas lėšas įgyvendinamas dviem etapais: iš pradžių sumažinamas įstatinis kapitalas, o vėliau jis bus didinimas. Kad kapitalą teko mažinti net 4 mlrd. litų, esą nulėmė įstatymų reikalavimai, pagal kuriuos įmonė turi būti suformavusi 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio pelno rezervą.

"Esame konservatyvi bendrovė, todėl laikomės nuomonės, kad įstatinis kapitalas turi būti didesnis. Jis bus padidintas birželio pradžioje", – sakė D.Dominienė.

Kapitalą mažino ir "Akropolis"

"Maximos" grupės įstatinis kapitalas mažinamas nebe pirmą kartą. "Vilniaus prekyba" pernai gruodį priėmė sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą nuo 4,963 mlrd. iki 4,168 mlrd. litų. Tuomet šis sprendimas aiškintas siekiu padengti nuostolius. Paaiškėjo, kad grupės bendrovės pernai pelningai veikė Lietuvoje ir Latvijoje, o nuostolingai – Estijoje ir Bulgarijoje.

"Vilniaus prekybos" įmonių grupei priklausanti bendrovė "Akropolis" taip pat beveik 230 mln. litų sumažino įstatinį kapitalą – nuo 704,96 mln. litų iki 476,06 mln. litų. Toks žingsnis žengtas siekiant išmokėti įmonės lėšas akcininkams.

"Akropolio" grupės tinklalapyje skelbiama, kad šiuo metu jai priklauso prekybos ir pramogų centrai "Akropolis" Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose bei žemės sklypai Vilniuje, Kaune, Latvijos sostinėje Rygoje, Estijos mieste Narvoje ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrus valdo grupės įmonė "Akropolis LT".

Signalas investuotojams

Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos vadovė, tvirtino, kad pagal įstatymą dažniausiai įmonės įstatinis kapitalas mažinamas, kai norima nurašyti nuostolius. Dar viena priežastis – akcininkams siekiama išmokėti bendrovės lėšas.

"Gali būti, kad kažkada įmonė didino įstatinį kapitalą, pritraukė norimų lėšų, tačiau dalies jų nepanaudojo. Tokiu atveju akcininkai gali nuspręsti sumažinti įstatinį kapitalą ir išsimokėti laisvas lėšas kaip dividendus. Tai yra paprasčiausias pinigų išėjimas iš įmonės", – įprastą verslo praktiką komentavo D.Rakauskaitė.

Jeigu toks sprendimas priimtas ne tam, kad būtų sumažinti nuostoliai, jis liudija, jog įmonė nebeturi planų vykdyti plėtrą. "Užuot investavus ir plėtojus projektus, nusprendžiama pinigus išmokėti akcininkams. Toks sprendimas investuotojams yra signalas, kad įmonė neturi didelių plėtros planų", – priežastis aiškino asociacijos vadovė.

Ji pridūrė, jog pats faktas, kad įmonė mažina įstatinį kapitalą, dar nereiškia, kad grynieji pinigai tą pačią minutę bus išmokėti akcininkams – šis procesas gali būti kuriam laikui atidėtas.

Mažinant įstatinį kapitalą taip pat gali būti ruošiamasi parduoti verslą. "Sakykim, įmonės akcijos vertos 10 mln. litų. Jeigu akcininkai nutaria mažinti įstatinį kapitalą ir išsimoka sau 6 mln. litų dividendais, akcijų vertė sumažėja iki 4 mln. litų. Investuotojas už akcijas sumokės 4 mln. litų, o akcininkų grąža liks 10 mln. litų. Abi pusės tokiu sandoriu turėtų būti patenkintos", – sakė pašnekovė.

Ir nuostoliai, ir pelnas

"Maximos" grupės kontroliuojamos mažmeninės prekybos maisto ir kitomis vartojimo prekėmis bendrovės pernai pelningai veikė Lietuvoje ir Latvijoje, o nuostolingai – Estijoje ir Bulgarijoje.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdanti įmonė "Maxima LT" 2009 m. uždirbo 156,78 mln. litų, Latvijos bendrovės "Maxima Latvija" – 72,42 mln. litų grynojo pelno.

Bulgarijoje veikiančios įmonės "Maxima Bulgaria" nuostoliai pernai siekė 32,61 mln. litų, bendrovės "Maxima Eesti" Estijoje – 13,63 mln. litų, skelbiama Registrų centrui pateiktoje "Maximos" grupės nekonsoliduotoje 2009-ųjų finansinėje ataskaitoje.

Lietuvos bendrovės "Ermitažas" veikla pernai irgi buvo nuostolinga – įmonė patyrė 822 tūkst. litų grynųjų nuostolių. Pastatų, patalpų, įrenginių priežiūros ir remonto įmonė "Baltservis" praėjusiais metais uždirbo 214 tūkst. litų grynojo pelno.

"Maximos" grupė praėjusių metų pabaigoje tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliavo 25 įmones Baltijos šalyse, Nyderlanduose, Bulgarijoje ir Kipre.