- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už pirmą būstą nemokėjusios nieko, jau po trejų metų jaunos šeimos turės naują mokestį. Finansų ministerija stumia platesnį nekilnojamojo turto mokestį. Finansų ministrė teigia, kad pusės gyventojų šis mokestis nė nepalies, praneša LNK.
Nuosavu namu Svetlana džiaugėsi ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva. Kad kaina būtų įkandama, moteris pabėgo iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.
„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės įsigyti be paskolų. Aišku, mūsų didelis pranašumas, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – dalijosi Širvintų r. gyventoja Svetlana Siniakova.
Svetlana už namą nemoka jokio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau po trejų metų jos turtas gali būti apmokestintas, mat valdžia paruošė naująjį nekilnojamojo turto modelį.
„Visi norime mokėti mažiau mokesčių, bet suprastame, kad valstybė negali būti be mokesčių“, – sakė S. Siniakova.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau yra, tačiau Finansų ministerija užsimojo, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Ketina mokestį skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.
„Tai vienas prasčiausių mokesčių, kurie buvo sugalvoti per pasaulio istoriją“, – savo nuomonę išreiškė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti nekilnojamojo turto rinką. Vien Vilniuje per dvejus metus būstas pabrango 50 proc.
„Praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kad žmogus, net ir nedidelę pinigų sumą mokėdamas, pagalvoja, ar jam tas turtas reikalingas“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomistas jau dabar sako, kad sumažinti nekilnojamojo turto kainų šiuo mokesčiu nepavyks.
„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro. Jie įsigiję nekilnojamąjį turtą, jį valdo, neketina jo keisti ar atsisakyti“, – pabrėžė A. Bartkus.
Pagal sumanymą naujas nekilnojamojo turto mokestis turėjo būti visuotinis, bet ministrė aiškina, kad jo visi nemokės.
„Pusė žmonių, kurie turi paprastesnį būstą, tokio mokesčio nemokėtų“, – akcentavo G. Skaistė.
Kiek teks mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. Kitaip sakant, bus žiūrima į medianą – vidurinę turto vertę mieste. Ją skaičiuoja Registrų centras. Vilniuje mediana siekia apie 60 tūkst. eurų. Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų. Klaipėdoje – nuo kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų. Neringos savivaldybėje, kur turtas brangiausias, mokestis skaičiuotųsi nuo 111 tūkst. eurų.
„Sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokės, manau, ne visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.
Kieno turtas neviršija medianos, mokesčio nemokėtų, o jei būsto vertė svyruoja tarp vienos ir dviejų medianų, jiems būtų taikomas 0,06 proc. mokesčių tarifas. Mokestį tektų sumokėti ne nuo tiek, kiek butas vertas šiandien, o nuo skirtumo tarp medianos ir mokestinės vertės, kurią nustato Registrų centras.
Jei žmogus turi garažą ar sodą, mokėti tektų dar daugiau. Nekomerciniam turtui būtų taikomas nuo 0,1–1 proc. tarifas. Konkretų nustatytų savivaldybė.
„Jei imtume tamsiausią scenarijų ir savivaldybė taikytų 1 proc., tai nuo garažo ar sodo, kurį turime, dar papildomai reikėtų sumokėti 100 eurų“, – skaičiavo J. Basalykas.
Neseniai ministrė aiškino, kad mokestis bus gerokai mažesnis – vidutiniškai 14 eurų per metus. Ekonomisto manymu, tai nėra gera žinia jaunoms šeimoms, turinčioms paskolų.
„Tai papildomas erzinantis momentas. Europos Centrinio Banko pakeltos palūkanos žymiai padidino kredito kainą“, – finansinę naštą akcentavo A. Bartkus.
Turtingiausiems mokestis turėtų būti didesnis – viršijus 2 medianas, būstas būtų apmokestinamas nebe 0,06 proc., o 0,1 proc. tarifu.
„Pirma dalis mokama su mažesniu tarifu, likusi dalis, viršijanti 2 medianą, – didesniu tarifu“, – sakė A. Antanavičius.
Tačiau mokesčių ekspertas čia įžvelgia neteisybę – turtingieji su nauju mokesčiu mokėtų mažiau nei su dabar galiojančiu. Pavyzdys – 600 tūkst. vertės būstas.
Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų.
„Arti 5 tūkst. eurų. Dabar, atrodo, gali tekti mokėti tik 500 eurų“, – pastebėjo J. Basalykas.
Iš surinkto nekilnojamojo turto mokesčio pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.
„Savivaldybė, gaudama tą mokestį, galėtų rūpintis tiek socialine, tiek kietąja infrastruktūra, t. y. tinklais, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.
Kiek konkrečiai mokesčių bus surinkta, ministrė nepasako.
„Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų“, – sakė G. Skaistė.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?3
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...