„Tai, kad savivaldybės įgauna daugiau laisvių nustatyti tiek neapmokestinamą turto dydį, tiek ir tarifą, yra pliusas“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku sakė G. Nausėda.

„Jos tikrai gali pačios labai gerai įvertinti ir savo prioritetus, ir NT rinkos situaciją savo regione“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, laisvė savivaldai nustatyti mokesčio ribas suteiktų jai lankstumo, pavyzdžiui, įvesti mažesnes „grindis“, jei joms reikia daugiau lėšų socialinėms paslaugoms finansuoti.

Tačiau šalies vadovas pabrėžė, jog NT mokestis nebus reikšmingas gynybos finansavimo šaltinis: „Jis duos papildomų keliasdešimt milijonų eurų įplaukų.“

Anot šalies vadovo, jei NT mokestis nebūtų koreguojamas, nuo kitų metų, Registrų centrui perskaičiavus mokestines NT vertes, jis išaugtų labiau nei įteisinus Finansų ministerijos siūlomą modelį.

„Jei apskritai jokių pakeitimų nebūtų daroma, vien tik mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį NT apmokestinimą nei tas, pagal kurį ketinama apmokestinti dabar“, – kalbėjo prezidentas.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį sakė, kad Finansų ministerija rengia dar vieną naują NT mokesčio modelį – savivaldybės galės pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis, bei apmokestinamas ribas, nuo kurių būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis antradienį BNS sakė, kad siūlymas leisti savivaldai nustatyti mokesčio ribas ir tarifus tik pirmajam būstui nėra pagrįstas bei didintų administracinę naštą.

BNS rašė, kad iki šiol Finansų ministerija buvo pasiūliusi du skirtingus NT apmokestinimo modelius, bet nė vienas jų netiko socialdemokratų koalicijos partneriams.

Prezidentas prašo valdančiųjų pažado, kad mokesčiai po reformos nebedidėtų

Prezidentas G. Nausėda ragina valdančiuosius užtikrinti verslą, kad mokesčiai po planuojamų priimti pakeitimų nebedidėtų iki kadencijos pabaigos.

Anot jo, mokesčių pakeitimai neturi būti nuolatinis procesas, nes tai atbaido investuotojus, be to, sunku planuoti veiklą.

„Suprantu ir girdžiu, kad verslas norėtų tam tikrų garantijų, kad mokesčių pakeitimai nebūtų nuolatinis procesas, nes tokioje aplinkoje labai sunku prognozuoti ir planuoti savo veiklą. Be abejo, toks mokesčių nepastovumas atbaido potencialius investuotojus, tuo tarpu pastaraisiais metais jų gausa mes tikrai negalime pasigirti“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su premjeru sakė prezidentas.

Anot jo, įgyvendinus numatytus mokestinius pakeitimus reikėtų užtikrinti, kad iki kadencijos pabaigos jokių pakeitimų ir taisymų nebebus.

„Kad bent jau tuos artimiausius trejus ar ketverius metus verslas žinotų, kad jokios mokesčių naštos pokyčių artimiausiu metu nebus numatoma“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda siūlo pelno mokesčio lengvatą įmonėms, didinančioms atlyginimus

Prezidentas G. Nausėda taip pat siūlo svarstyti idėją įvesti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimų fondą. 

„Siūlome pasvarstyti idėją, jog darbo užmokesčio fondo didinimas būtų su tam tikru koeficientu išskaičiuojamas iš pelno“, – po susitikimo su premjeru antradienį žurnalistams sakė prezidentas.

„Jeigu įmonė nusprendžia padidinti vidutinį darbo užmokestį nuo 1,5 tūkst. iki 1,7 tūkst., 200 eurų padauginti iš multiplikacinio koeficiento ir šią sumą išskaičiuoti iš apmokestinamo pelno“, – kalbėjo G. Nausėda.