- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daržininkams mėgėjams bei ūkininkams baigiant sėją, prekybininkai pastebi, kad šiemet sėklų pardavimai auga, nepaisant apie 15 proc. išaugusių jų kainų. Be kita ko, prognozuojama, kad sėklos kitąmet brangs dar.
Pasak prekybininkų, šiemet sėklų bus parduota daugiau nei pernai, kadangi jomis prekiauta ne tik prekybos centruose, bet ir kitose parduotuvėse, kuriose per karantiną prekyba buvo sustojusi. Šiemet, kitaip nei pernai ir užpernai, sėklomis prekiauja ir specializuotos, namų apyvokos, statybinių, sodo ir daržo prekių bei kitos parduotuvės.
Visgi kai kurie prekybos tinklai sako, kad jų sėklų pardavimai šiek tiek sumenko, o sėklų tiekėjai pastarųjų trijų pavasarių pardavimų lyginti nenori – jie skirtingi dėl pandemijos, išaugusių kainų, sėklų trūkumo rinkoje bei šalto pavasario. Tačiau visi sutaria dėl vieno – kainos šiemet brango iki 15 proc., o kitąmet brangs dar labiau.
„Visi 2020-2022 metų sezonai labai skirtingi: ir pardavimai skirtingi, ir įnoriai skirtingi, ir aplinkybės tai lemiančios“, – BNS teigė agrofirmos „Sėklos“ Sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.
Pardavimai augo
Sėklomis prekiaujančios įmonės „Asėja“ atstovas Audrius Bulovas sakė, kad pagal tai, kiek sėklų patiekta į prekybos centrus šiemet, palyginti su ankstesniais metais, matomas augimas, bet kiek liks neparduota, paaiškės birželio viduryje. Anot jo, preliminariais duomenimis, prekybos centrai suprekiavo mažiau, nes pirkėjas pasiskirstė į daugiau parduotuvių.
Iš Europos Sąjungos šalių sėklas atsigabenančios Vievio įmonės „Sėkluva“ direktorius Petras Savanevičius BNS taip pat sakė, kad šiemet didesni ir daržovių, ir gėlių sėklų pardavimai.
„Didelė žmonėms nežinomybė, nes kainos parduotuvėse ne procentais, o kartais keičiasi. Dažnas žmogus, turintis gabaliuką pievutės, ją verčia daržu – sukasa ir pasisodina kažką“, – BNS teigė jis.
„Rimi“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad sėklų pardavimai rodo, kad vis daugiau žmonių nusprendžia patys imtis žemdirbystės ir bando užsiauginti vietinių daržovių. Anot jos ši tendencija šiais metais išlieka stipri.
„Daržininkystė ir toliau populiarėja kaip būdas patiems užsiauginti kokybiškų daržovių, prieskonių, vaisių, sutaupyti, o kartu ir prasmingai praleisti laisvalaikį gamtoje“, – BNS sakė „Rimi“ atstovė.
„Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė pranešė, kad šiemet pirkėjai daržininkystės ir sodininkystės sezonui pradėjo ruoštis keliomis savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais.
L. Kunigiškytė tvirtino, kad sėklų pardavimai ūgtelėjo, tačiau taip pat sakė maniusi, kad augimas bus dar didesnis dėl daržovių brangimo parduotuvėse. Anot jos, sodinimą pristabdė šaltas pavasaris.
„Pavasaris vėluoja ir dalies kultūrų sėja į lauką nusikelia. Dar pas mus pirkėjų ateis – paskutiniai du gegužės savaitgaliai bus labai aktyvūs“, – sakė ji.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė nurodė, kad šiemet daržovių sėklų pardavimai jau išaugo apie 20 proc., o prieskoninių žolelių pardavimai augo 4 proc. daugiau. Be to, dukart augo ekologiškų sėklų pardavimai.
„Iki“ atstovė pabrėžė, kad populiarėja ne tik ekologiškos, bet patogiau sodinamos sėklos, o taip pat paruošti rinkiniai su durpėmis ar prieskoninės sėklos su vazonėliu.
Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS teigė, kad tinklo parduotuvėse sėklų pardavimai per metus sumažėjo iki 5 proc., nes atsiradus daugiau sėklų prekybos vietų ir pirkėjų srautai pasiskirstė. Sėklų pardavimai daugiau nei 10 proc. sumažėjo ir „Iki“ parduotuvėse.
Trūko sėklų, kentėjo kokybė
Sėklų tiekėjai sako, kad šiam sezonui komplektuoti sėklas buvo sunku, kadangi pernai jas neigiamai veikė liūtys Olandijoje ir kaitros pietų Prancūzijoje. Be to, paruošimą prekybai koregavo ir koronavirusas.
„Iki šiol kai kurių užsakytų gėlių, prieskoninių žolelių, daržovių sėklų nesame gavę, pavyzdžiui, vieną pomidorų rūšį tik dabar iš Izraelio Europa gavo“, – sakė P. Savanevičius.
Sėklų trūkumas ir jų kokybė šiemet buvo galvos skausmas ir ūkininkams, sakė „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas. Pasak jo, dėl kaitros 2021 metų derliaus sėklos buvo smulkesnės.
„Pernai sausra ir kaitros derlių sumažino 1,5-2 tonomis iš hektaro, o tai lėmė ir mažesnį sėklinės medžiagos kiekio paruošimą šių metų pavasario sėjos sezonui“, – sakė jis.
S. Augo teigimu, šio pavasario sėjai ypač trūko ankštinių kultūrų – pupų, žirnių.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad kainos per metus šiek tiek padidėjo, bet nežymiai. Anot jos, didžiosios dalies sėklų asortimento kainos išliko kaip ir pernai, o kai kuri padidėjo 7-10 proc.
„Sėklų kainos, priklausomai nuo rūšies ir dydžio, svyruoja nuo 0,45 eurų iki 3,49 eurų“, – pasakojo ji.
Pasak P. Savanevičiaus, šiemet sėklos brango maždaug iki 10 proc., o L. Kunigiškytė teigė, kad kainos augo nuo 5 iki 13 proc.
„Į kainos padidėjimą įskaičiavome tik tuos praradimus, kuriuos patyrėme per kovidą – tiek, kiek, sumažėjus sėklų auginimo plotams, kainas pakėlė sėklų tiekėjai. Ta visa energetika, kuras ir trąšos mums dar nesuveikė, nes prekiaujame praėjusių metų derliaus sėklomis. Kitais metais sėklos tikrai brangs. Manau, kad 10-20 proc.“, – BNS prognozavo L. Kunigiškytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laukiamo EK išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito gali ir nebūti2
Jau kuris laikas spėliojant, kaip atrodys Europos Komisijos (EK) rengiamas išaiškinimas dėl sankcijų Rusijai taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms, vis labiau tikėtinas darosi scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių s...
-
Skirtingos kelis darbus dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ prieštarauja Konstitucijai1
Dviejose ar daugiau darboviečių dirbančių žmonių skirtingai skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). ...
-
Ekonimistas: yra tikslingesnių priemonių prieš Rusiją negu naftos embargas
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad naftos iš Rusijos embargas nėra pati geriausia priemonė siekiant apriboti Maskvos ekonomines galimybes ir karinį potencialą. Pasak jo, naftos embargas nedaro smarkaus ...
-
Investicijas į efektyvesnį šildymą ir atsinaujinančią energiją planuoja penktadalis gyventojų
Jeigu dabar kraustytųsi gyventi į naują vietą, 66 proc. lietuvių svarbiausias pasirinkimo kriterijus būtų būsto energinis efektyvumas. Penktadalis gyventojų svarsto ir apie investicijas į turimo būsto energinį efektyvumą – efektyvesnę &scar...
-
Ukrainai paremti įsigytoms prekėms ir paslaugoms taikoma PVM lengvata4
Europos Komisija leido valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai, laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, antklodėms, palapinėms, elektros generatoriams ir kitai gyvybes gelbstinčiai įrangai, skirtai nu...
-
Lietuvoje darbą rado daugiau nei trečdalis darbingo amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos
Lietuvoje darbą rado 13,2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos – tai sudaro daugiau nei trečdalį iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
G. Nausėda pasirašė atsinaujinančią energetiką skatinančias pataisas
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą, ketvirtadienį pranešė prezidentūra. ...
-
D. Kreivys: Rusija negalėtų Lietuvos staiga atjungti nuo BRELL2
Rusija negalėtų Lietuvos staiga atjungti nuo bendros su Baltarusija ir Baltijos šalimis energetikos sistemos (BRELL), sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Gegužę mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi
Mažmeninė prekyba gegužę iš Baltijos šalių traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. ...
-
A. Skaisgirytė apie sankcijas tranzitui: nėra, kad EK tik liepia, mes – tik vykdome19
Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyr...