Lietuvos šeimos didžiąja dalimi yra labai priklausomos nuo vieno pagrindinio maitintojo. Jo netekus, šeimos gyvenimas pasikeistų iš esmės – tektų keisti gyvenimo būdą, mažinti išlaidas, prašyti artimųjų paramos ar net socialinių išmokų, rodo „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 

Mažesnė dalis žmonių patvirtino, kad kurį laiką galėtų gyventi iš santaupų arba kad šeimai pakaktų pinigų toliau gyventi įprastu finansiniu ritmu.

Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski teigia, kad duomenys liudija apie gana nesaugią Lietuvos šeimų padėtį – pagrindinio šeimos maitintojo praradimas ar liga reikštų ir nemažą finansinį sukrėtimą.

„Daugiau nei pusė (55 proc.) žmonių teigia, kad praradus pagrindinį maitintoją ar jam sunkiai susirgus, šeima netektų ir svarbių pajamų. Tai reikštų esminius šeimos gyvenimo pokyčius. Ketvirtadalis šeimų turėtų kreiptis pagalbos į artimuosius, tokia pat dalis prašytų socialinės paramos iš valstybės. Apie 7 proc. šeimų turėtų parduoti savo namus, kad galėtų pragyventi. Savo darbe matome, kad nelaimės akivaizdoje svarbu turėti bent jau finansinius saugiklius“, - teigia Z. Gaverski.

Gyvybės draudimo bendrovės vadovas mano, kad Lietuvoje santaupos yra vienas iš pagrindinių šeimos sprendimų apsisaugoti finansiškai. Tiesa, jis pabrėžia, kad santaupų dažniausia pakanka tik neilgam laikotarpiui, po kurio šeima turi iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Jis pateikė duomenis, kad apie 37 proc. apklaustųjų teigė, kad netekus artimo žmogaus, kuris šeimai uždirbo pinigus, bent dalį laiko šeima galėtų gyventi iš santaupų „juodai dienai“. Tokiu būdu nuo netikėtumų apsisaugo aukštesnių pajamų gyventojai.

Tyrimas parodė, kad penktadaliui šeimų (21 proc.) gyvenimas, praradus maitintoją, nesikeistų, nes šeima yra užtikrinta dėl įplaukų iš kitų šaltinių. Vienas tokių šaltinių - ir gyvybės draudimas.

Z. Gaverski teigia, kad Lietuvoje gyvybės draudimo poreikis palengva auga, tačiau šie augimo tempai toli gražu neužtikrina apsaugos didžiajai daliai Lietuvos šeimų. Pasak Z. Gaverski, gyvybę dažniausiai draudžia finansiškai išprusę žmonės, kurie tinkamai valdo savo šeimos lėšas ir gali užtikrinti saugumą. Kur kas daugiau grėsmių turi mažesnes pajamas gaunančios šeimos, kurioms gyvenimas sugriūva, kai prarandamas ir tas menkas pajamas teikęs žmogus, ypač jei jo gyvybė nėra apdrausta.