Kodėl toks atotrūkis ir ar tai reiškia, kad vilniečiai yra turtingesni, papasakojo ekonomistas Sigitas Besagirskas.

– Kur tas atlyginimų atotrūkis pats didžiausias?

– Atotrūkis didžiausias tam tikruose regionuose, bet matome labai proporcingą pasiskirstymą. Kuo miestas didesnis, tuo atlyginimai didesni. Maksimalus skirtumas yra 400 eurų. Daugiausiai uždirba vilniečiai.

– Pirmauja sostinė, bet nedaug atsilieka ir Kaunas su Klaipėda.

– Taip. Matome, kad finansinis sektorius, biotechnologijos, IT kompanijos įsikūrusios didžiuosiuose miestuose. Tad jos sukuria didesnę pridėtinę vertę. Reiškia, darbdavys gali sumokėti daugiau darbuotojui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mažiausi atlyginimai fiksuoti Utenoje. Kodėl taip yra?

– Skirtumas tarp Utenos ir kitų regionų nėra toks didelis. Ten, kur sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, ten atlyginimai mažesni. Butai Zarasuose, Vilkaviškyje ar Molėtuose kainuoja ženkliai mažiau nei Vilniuje.

– Tai tie atlyginimai nereiškia, kad vilniečiai turtingiausi šalyje?

– Tikrai ne. Vilniuje yra labai daug skirtingų gyventojų. Vieni gauna daugiau nei bendras vidurkis, kiti gauna, kiek gauna žmogus Utenoje ar net mažiau. Jei mes įvertintume vilniečio išlaidas ir gyvenimo kokybę, būtų dar klausimas, ar ta kokybė geresnė Vilniuje nei Anykščiuose ar Širvintose.

– Ar galima sakyti, kad nemažą dalį vilniečių išlaidų sudaro būsto nuoma ar būsto paskolos įmoka bankui?

– Pagrindinis faktorius, kuris lemia išlaidų skirtumą tarp Vilniaus ir kitų miestų, yra būtent būsto kainos. Visos kitos išlaidos panašios. Parduotuvių kainos daug nesiskiria. Drabužiai, kuras kainuoja Vilniuje panašiai. Būsto kaina yra pats esminis dalykas, pagal kurį sprendžiame, ar brangu gyventi tame mieste.

– Jei jūsų neribotų darbo vieta Vilniuje, kur dar Lietuvoje būtų geriausia gyventi?

– Pasirinkčiau vietą kur nors prie ežero ar upės, kaime, kur ramu. Aš mėgstu vienatvę. Gal tai būtų Neringa, o gal kaimo trobelė kur nors Zarasų rajone. Bet nesirinkčiau Vilniaus. Vilnius labai šaunus miestas, čia miela praleisti savaitgalį, bet vakare grįžus po darbo norisi gamtos, ramybės.

– Vadinasi, ne visada yra gerai ten, kur atlyginimai patys didžiausi? Kaip keitėsi situacija viešose įstaigose?

Kuo miestas didesnis, tuo atlyginimai didesni.

– Didžiausias augimas buvo valstybiniame sektoriuje. Nepaisant to, kad dabar ekonomika yra recesijos fazėje, valstybinis sektorius leidžia sau kelti atlyginimus. Iki šiol labai trūksta kvalifikuotų specialistų, dėl to mes atsisakinėjame ir eksporto užsakymų. Teko kalbėti su darbuotojais, kurie sako, valstybiniame sektoriuje darbo krūvis žymiai mažesnis, mažiau streso, nereikia derintis prie kitų kolegų. Verslas turi įtemptą laikotarpį, o valstybinis sektorius, keldamas atlyginimus, nusivilioja darbuotojus. Manau, kad reikėtų gerokai pravalyti viešąjį sektorių ir atsisakyti tų perteklinių, nereikalingų institucijų ir pareigų. Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja drastiškai, labai trūksta daro jėgos, tuo tarpu ta darbo jėga nusiurbinėjama ir daromas spaudimas verslui kelti darbo užmokestį. Kai yra recesija, įmonės negali to daryti. Jei įmonėje sumažėjo užsakymų kiekis, pelnas, o dar ir darbuotojai pradėjo bėgti į viešąjį sektorių, tai tokią įmonę gali ištikti ir bankrotas.