- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Populiariausias ir tebepopuliarėja – investicinis gyvybės draudimas. O nekilnojamasis turtas kaip investicija tarp lietuvių – vis mažiau patraukli. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo ir neįperka ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, pasakojama LNK reportaže.
Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.
„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas.
„Aš esu turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai.
Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.
„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.
Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.
„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.
Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.
„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: savivalda gydymo įstaigas galės atleisti nuo NT mokesčio
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda. ...
-
Konkurencijos taryba: siūloma perteklinės energijos apskaita gali būti diskriminuojanti
Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją gali diskriminuoti dalį gaminančių vartotojų, sako Konkurencijos taryba. ...
-
Prezidentas pasirašė kailinių žvėrelių ūkių draudimo įstatymą7
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. ...
-
G. Skaistė: nauji pasiūlymai dėl NT mokesčio nekeičia jo esmės4
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. ...
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu5
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs4
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...