Vieno didžiausių JAV banko „JPMorgan Chase & Co.“ vadovas Jamie Dimonas teigia manantis, kad JAV augimas, didėjanti infliacija privers FED pakelti bazines palūkanų normas labiau nei daugelis tikisi, rašo Bloomberg.

Finansų analitikas M. Dubnikovas sako, kad investuotojų nerimas dėl FED veiksmų – akivaizdus, o tokie veiksniai, kaip auganti infliacija, diktuoja sprendimą didinti palūkanų normas.

„Kaip tik antradienio naktį JAV dešimties metų obligacijos viršijo 3 proc. palūkanų normą, ir tai rodo, kad investuotojai nerimauja dėl būsimų FED judesių. Šiandieną palūkanos siekia 1,75 proc., infliacija pasiekė 2,5 proc.

2,5 proc. yra Pasaulio banko rekomenduojama viršutinė riba, kuri reikalauja palūkanų didinimo tam, kad ateityje pavyktų suvaldyti galimus svyravimus. Labai tikėtina, kad FED šiais metais palūkanas didins dar du, o gal net ir tris kartus, tad gali būti, kad metų pabaigoje matysime 2,5 proc. siekiančias bazines palūkanas“, – kalba finansų analitikas.

Katastrofos nebus, tačiau dalis gali neišgyventi

Didesnių palūkanų poveikį pirmiausia ir tiesiogiai pajus JAV gyventojai, turintys vartojimo, o ypač būsto paskolų, pastebi M. Dubnikovas, tačiau dolerio palūkanų augimas turi įtakos visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais.

Dolerio palūkanų augimas atsiliepia visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais.

„Dolerio palūkanų augimas atsiliepia visam pasauliui, nes pusė pasaulio prekybos vyksta JAV doleriais. Didesnės dolerio palūkanos reiškia kaštų padidėjimą, nes dalį prekybos vykdome skolintais pinigais, o skolinti pinigai kainuos brangiau.

Žinoma, normaliam verslui 1,75 ar 2,5 proc. palūkanos nėra reikšmingas pokytis, jis neturėtų sukelti didelių sunkumų, tačiau pastaruosius 10 metų palūkanos rinkoje buvo labai žemos, tad atsirado verslų, kurie gyvuoja tik dėl pigių ir lengvai prieinamų pinigų.  Tokiems verslams, kurie nėra patikrinti kelių ekonomikos ciklų, gali iškilti egzistencinės problemos – verslo modeliai gali tiesiog pradėti lūžti, tai atsilieps rinkai. Tačiau ar tai gali sukelti katastrofą? Šiame etape tikrai ne“, – tikina M. Dubnikovas.

Finansų analitikas tikina, kad FED veiksmai yra nukreipti ne į ekonomikos „sulaužymą“, o į tai, kad ateityje ji būtų tvaresnė, tad turbulencijų šiemet neturėtume pamatyti. Tačiau FED privalės balansuoti tarp spaudimo mažinti norą skolintis ir beatodairiškai vartoti bei siekio nesustabdyti ekonomikos.

Poveikis pasieks ir Lietuvą

„Mus FED sprendimai taip pat turėtų paveikti. Palūkanų augimas stiprina dolerį, lygiagrečiai stebime naftos brangimą. Mums augančių naftos kainų ir brangstančio dolerio derinys virs didesnėmis kuro kainomis ir didesne infliacija. Be to, dolerio stiprėjimas mums brangina visas prekes, kurias atsivežame iš Kinijos, o iš jos mes atsivežame beveik visas pramonines prekes.

Taigi, lietuviams JAV dolerio palūkanų didėjimas netiesiogiai gali skatinti infliacijos augimą“, – pažymi pašnekovas.

M. Dubnikovas pastebi, kad dažnai yra diskutuojama, ar amerikiečių palūkanų augimas gali sukelti palūkanų padidėjimą Europoje. To, pasak finansų analitiko, šiemet nevertėtų laukti, tačiau kitų metų pabaiga gali atnešti ir didesnes palūkanas Europoje.

„Kol kas euro zonoje palūkanų didėjimo šiais metais visiškai nesitikima. Euro zonos infliacija krito iki 1,2 proc., ir, palyginti su JAV, tai yra per pus mažiau. Palūkanų didinimas JAV mums gali didinti infliaciją, prekių kainas, bet palūkanos šiais metais neturėtų didėti.

Tačiau antrojoje 2019-ųjų pusėje palūkanų didėjimas tikėtinas ir Europoje. Tam iš tiesų reikia rengtis, nes paprastai tai, kas vykta JAV, po metų ar poros ateina į Europą. Tie, kurie turi būsto paskolas, turi pusantrų metų pasirengti galimam palūkanų augimui – kaupti rezervus, kurie galėtų būti panaudoti, kai padidės įmokos“, – kalba M. Dubnikovas.