Užvakar JAV, Europos ir Azijos šalių centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas, tačiau skolininkų šios naujienos nepradžiugino: palūkanos nekrinta ir, regis, artimiausiu metu nekris.

Reakcijos nesulaukta

"Įprastai, jei centriniai bankai taip netikėtai būtų sumažinę palūkanų normas, tarpbankinės palūkanos būtų kritusios tą pačią sekundę. Tačiau šįkart taip nenutiko, tarpbankinės palūkanos susvyravo, tačiau nenukrito", – kalbėjo bendrovės "Danske Markets" Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Trečiadienį Europos centrinis bankas (ECB) bazinę palūkanų normą sumažino iki 3,75 proc., tačiau tarpbankinės palūkanos ir toliau kopė aukštyn. Dabar šešių mėnesių LIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti kitiems bankams) eurais siekia 5,44 proc. "Normaliu atveju jis būtų procentu mažesnis", – sakė banko "Swedbank" Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis.

Įtampa neatslūgo

Kalbintų ekspertų teigimu, centriniai bankai davė ženklą finansų rinkos dalyviams, jog rimtai vertina susiklosčiusią padėtį ir dės pastangas, kad ją pagerintų.

"Paprastai taip elgiamasi, kai norima paskatinti bankus išduoti kreditus įmonėms ir kitiems bankams, taip skatinti ekonomikos plėtrą. Tačiau šiuo žingsniu centriniams bankams nepavyko išspręsti pagrindinės problemos, kuri ir lemia tarpbankinių palūkanų normų kilimą, – tai sumažėjęs bankų tarpusavio pasitikėjimas ir nenoras skolinti", – aiškino G.Gečiauskienė.

Kadangi pasitikėjimas tarp bankų kritęs, jie atsisako teikti paskolas vieni kitiems, didėja palūkanos. "Ir jos nekris, kol įtampa neatslūgs, – tikino pašnekovė. – Įtampa ims mažėti, kai baigsis bankų bankrotai, prie to prisidės ir vyriausybių mesti pinigai. Daugiau pasitikėjimo finansų sistemoje gali atsirasti kitų metų pradžioje. Tuomet galime sulaukti ir palūkanų mažėjimo."

Litų nėra

Bankų ekspertai nesiryžta prognozuoti, kur link pasuks lito palūkanos. "Jei kyla euro palūkanos, kyla ir lito, tačiau pastarąsias veikia daugiau kitų veiksnių: ekonominės padėties pokyčiai, litų paklausa", – sakė V.Baltuškonis.

G.Gečiauskienė lito palūkanas netgi prilygino fikcijai. "Lito palūkanos tarsi fikcija, ilgalaikiai bankų sandoriai dėl paskolų litais nevyksta. Taigi pusmečio ar metų VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litais kitiems bankams – red. past.) nėra paremtas realiais sandoriais. Tai nėra tikra pinigų kaina. Jei kuriam nors bankui reikėtų pasiskolinti labai didelę sumą litais, jis, ko gero, neturėtų tokios galimybės už jokius pinigus. Manau, kad lito palūkanoms kristi nėra jokių galimybių. Jos kils, o jei ir mažės, tai tik po to, kai kris euro palūkanos", – mano ji.
Neatmetama, kad tarpbankinė palūkanų litais norma gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Palūkanos eurais gali dar šiek tiek kilti, ypač jei finansų rinkos toliau patirs sukrėtimų, naujų bankų bankrotų, nuostolių, neduos rezultatų vyriausybių patvirtinti gelbėjimo planai.

Maržos grįžo į 2004-uosius

"Kai 2004 m. sudariau būsto paskolos sutartį eurais, su marža buvo nustatytos 3,63 proc. kintamosios palūkanos, kurios peržiūrimos kas pusmetį. Marža tuo metu siekė 1,6 proc. Vėliau ją sumažino iki 1,2 proc., po kurio laiko – iki 0,9 proc. Tačiau palūkanos nuo to laiko tik kilo. Vakar gavau banko pranešimą, kad palūkanos su marža pasiekė 6,37 proc. Taigi per kelerius metus išaugo beveik dvigubai", – pasakojo vilnietis Aleksandras.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tvirtino, kad dabar kai kurių bankų maržos jau sugrįžo į 2004-uosius. "Prieš kurį laiką galėjome sakyti, kad yra norma, jei banko marža siekia 0,7 proc., dabar tokių maržų nebėra. Dabar standartinė marža yra daugiau kaip 1 proc.", – skaičiavo ekspertė.

Brangiausia naujokams

Pagrindinė priežastis, privertusi didinti maržas, – nestabili finansų rinkos padėtis ir bankų nenoras vieni kitiems skolinti pinigų.

"Bankai vieni iš kitų nebesiskolina už tokią kainą, koks yra LIBOR. Dabar skolinamasi pagal formulę: LIBOR plius likvidumo priedas, kuris priklauso nuo banko, kuris skolinasi pinigus", – aiškino J.Varanauskienė.

Pasak jos, pakilus "didmeninei" pinigų kainai, nauji bankų klientai negali tikėtis, kad artimiausiu metu galės pasiskolinti pigiau. Jiems teks sumokėti už išaugusias bankų išlaidas, kurios įskaičiuojamos į maržą. Tiems, kas jau turi paskolas ir moka kintamąsias palūkanas, jos bus peržiūrimos pagal sutartyje numatytą grafiką ir keisis atsižvelgiant į LIBOR.

"Pinigai brango, brangsta ir brangs", – taip palūkanų perspektyvas įvertino J.Varanauskienė.

2008 10 08 5,44
2008 09 08 5,17
2008 08 08 5,15
2008 07 08 5,14
2008 06 09 5,12
2008 05 08 4,88
2008 04 14 4,76

Šešių mėnesių VILIBOR pokyčiai (proc.)

2008 10 09 6,93
2008 09 09 6,10
2008 08 11 6,09
2008 07 09 6,19
2008 06 09 5,73
2008 05 09 5,64
2008 04 09 5,62
2008 03 12 5,4
2008 02 11 5,41
2008 01 09 6,70
2007 12 10 7,16
2007 11 09 6,53
2007 10 09 5,88
2007 09 10 5,71