- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais sudarė 822,1 euro ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 14,2 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Kaip teigiama pranešime, viešajame sektoriuje jis sudarė 864,4 euro ir buvo 17,6 proc. didesnis, privačiajame – 803,8 euro ir buvo 12,7 proc. didesnis.
Tuo metu vidutinis mėnesio atlyginimas „ant popieriaus“, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė beveik 1,3 tūkst. eurų. Pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,8 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1,37 tūkst. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis, privačiajame – 1,26 tūkst. eurų ir buvo 7,3 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis praėjusiais metais, palyginti su 2018 metais, šalies ūkyje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje – 15 proc., privačiajame – 10,2 proc.
Kaip nurodo Statistikos departamentas, vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose kito nevienodai. Labiausiai – 11,5 tūkst. – vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo transporto veiklos įmonėse, o labiausiai sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei švietimo įmonėse ir įstaigose (po 1,9 tūkst.).
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metais buvo sostinės regione – 1,45 tūkst. eurų ir, palyginti su 2018 metais, pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,9 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1,18 tūkst. eurų. Darbo užmokesčio „ant popieriaus“ atotrūkis tarp šių regionų 2019 metais sudarė 273,8 euro.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metais, palyginti su ankstesniais metais, pašalinus minėtą įtaką, padidėjo visose apskrityse – nuo 6,5 proc. Telšių iki 9,6 proc. Kauno.
Didžiausias atlyginimas „ant popieriaus“ 2019 metais buvo Vilniaus mieste ir siekė 1,50 tūkst. eurų, o mažiausias – 922 eurai – Kalvarijos savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybės sudarė 579,4 euro.
Devyniolikoje savivaldybių, pasak Statistikos departamento, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, nesiekė tūkstančio eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...